Nuo šio pavasario Nidos lankytojai į Parnidžio kopą jau gali užlipti naujais, kitoje kopagūbrio vietoje įrengtais laiptais.
„Laiptai, kuriuos šeštadienį ardysime, pastatyti 1977 metais, jiems šiemet suėjo 45-eri. Tai – istorinis įvykis. Dar neseniai – prieš 200 metų – buvo užpustomi kaimai, o žmonės su visais namais turėdavo persikelti į kitą vietą. Šį kartą smėlis pasivijo laiptus.
Besikeičiančio klimato pasekmė yra kintanti vėjo kryptis, žiemą vyraujantys pietiniai vėjai sunešė didžiulę kopą, kuri uždengė senųjų laiptų pabaigą – smėlis tiesiog užgriuvo ant medinio tako. Teko ieškoti kitos vietos, kad ilgam būtų saugu“, – pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Pasak jos, senieji laiptai turistams buvo nepatogūs, itin statūs. Be to, pasikeitė ir augalija, šalia laiptų esantys augalai išbujojo, uždengdami kopagūbrio vaizdus. Dabar bus patogiau užlipti ir atsivers nuostabūs vaizdai.
Specifinės sąlygos Parnidžio kopoje
Pasak A.Feser, dėl pustomo smėlio laiptai ir takai Nidoje buvo ne kartą perkeliami. Laiptai, kurie savaitgalį bus išardyti, yra trečioje vietoje, o naujai pastatyti laiptai įrengti vėl kitoje – jau ketvirtoje vietoje.
„Kartu su naujais laiptais į natūralų kraštovaizdį darniai įsiliejo šalia saulės laikrodžio kopos viršūnėje įrengta medinė apžvalgos aikštelė. Rekreacinės infrastruktūros įrengimas didžiajame kopagūbryje yra labai atsakingas darbas. Svarbu ne tik teisingai parinkti vietą, medžiagas, bet ir stengtis prognozuotis, koks bus tos infrastruktūros poveikis gamtiniams elementams ir kaip ji padės valdyti lankytojų srautus“, – pastebi Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė.
Pasak A.Feser, Parnidžio kraštovaizdžio draustiniui būdinga daug specifinių sąlygų: smėlio pustymas, labai jautri paklotė. Todėl takams, laiptams, apžvalgos aikštelėms naudojamos tik natūralios medžiagos, tokios kaip molis-žvyras, medis arba išardomos konstrukcijos.
„Parnidžio kopų apsaugos ir tvarkymo priemonės šiuo metu orientuotos į kelis veiksmus: sustabdyti arba sulėtinti raiškaus kopų reljefo degradacijos procesą, išsaugoti baltųjų ir pilkųjų kopų buveines ir sudaryti sąlygas vertybių pažinimui. Lankytojų srautams valdyti ir tokiu būdu mažinti fizinį poveikį kopų reljefui naudojame dvi priemones: draudimą lipti kopų šlaitais ir srautų reguliavimui įrengtas apžvalgos aikšteles, takus, atokvėpio vietas. Vasaros sezono metu kopų apsaugą padeda užtikrinti kopų sargai“, – sako A.Feser.
Be laiptų išardymo – daugiau darbų savaitgalio LIONS talkoje
Be senųjų laiptų demontavimo darbų, šeštadienį, gegužės 21 dieną, Lietuvos LIONS klubų talkos dalyviai imsis ir kitų darbų Kuršių nerijos grožiui puoselėti: tvirtins kopas, sodins miško gėlyną, rinks šiukšles, raus pušeles.
„Norime ne tik didžiuotis Kuršių nerija kaip Lietuvos kampeliu, įtrauktu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet ir tiesiogiai juo rūpintis, prisidėti savo rankomis. Todėl, atsižvelgdami į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos išsakytą pagalbos poreikį, kasmet organizuojame visų Lietuvos LIONS klubų talką.
Trys šimtai rankų per savaitgalį gali daug nuveikti! Be to, padėdami Kuršių nerijai, mes ir patys plečiame akiratį – geriau pažįstame šio krašto gamtą ir unikalumą“, – sako talką organizuojančios organizacijos LIONS gubernatorius Lietuvoje Andrius Stasiukynas.
Jau penktą kartą talką „Tarnaujame Neringai!“ rengiantys Lietuvos LIONS klubai čia susikūrė ir daugiau tradicijų: po talkos, vakare, ant laužo verdama LIONS žuvienė bei rengiamas žygis po išskirtines Kuršių nerijos vietas.
LIONS yra didžiausia klubinė labdaros ir paramos organizacija pasaulyje. Lietuvoje veikia 35 LIONS klubai, kurie teikia labdarą ir paramą 20-ies šalies miestų ir rajonų bendruomenėse.
Oficialus talkos startas – šeštadienį, gegužės 21 d., 10 val. Susitikimo vieta – Nidos renginių pieva (prie uosto), Naglių g. 14, Nida (koordinatės: 55.3023759,21.0062656).
