Prisidėjo ir žvėrys
Vakar dėl Kartenos piliakalnio nuošliaužos Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus į pasitarimą buvo pasikvietęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistus, tarp jų vyriausiąjį inspektorių Laisvūną Kavaliauską. Pirminė įvykio versija – ypač gausūs, šiam laikotarpiui nebūdingi krituliai, potvyniai.
„Kad tai gali būti tiesa – akivaizdu, nes pastarosiomis savaitėmis plaukė ne tik visa Kartena, o ir didelė dalis Lietuvos pajūrio zonos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė M. Šečkus.
Kita prielaida – kalno viršūnėje matyti žvėrių – barsukų, lapių – iškasti urvai, turėję įtakos vandens prasigraužimui ir tekėjimui į šlaitą. Direktoriaus teigimu, tiksliau priežastį įvardins ir išsamiau atsakymus į klausimus – koks piliakalnio pažeidimo mastas, kokie tolesni žingsniai laukia, kiek tai kainuos – pateiks pasamdyti kompetentingi ekspertai. Tuomet bus ieškoma finansavimo ir, jei reikės, organizuojami darbai.
Svarbi aplinkybė ta, kad dėl panašių problemų, tai yra žvėrių urvų ir per juos tekančio vandens susiformavusių nuošliaužų Kartenos piliakalnis jau buvo nukentėjęs, tas pats šlaitas buvo sutvirtintas, užverstas žemėmis 1995 metais. Anot M.Šečkaus, praėjus laikui matyt bėda atsinaujino. Piliakalnis nuošliaužą, tik kitoje vietoje, buvo patyręs ir 2018-aisiais. Tuokart įtakos turėjo iš paties kalno trykštantis šaltinis.
„Su kultūros paveldo ir su mūsų regioninio parko specialistais taip pat nuėjome, matėme, kad vanduo teka, kad kažkokie procesai vyksta, bet pavojaus nėra“, – sakė direktorius.
Statybininkai dirbo neatsakingai
Kaip minėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Sandra Vasiliauskaitė, automobilių eismą audringu oru laikinai buvo pristabdę kelyje Raguviškiai–Kretinga ir Užtvankos gatvėje Kurmaičiuose nuvirtę medžiai, kuriuos ugniagesiai-gelbėtojai netruko supjaustyti ir pašalinti nuo važiuojamosios dalies.
„Daugiau – nieko panašaus neįvyko. Matyt savaite anksčiau siautęs vėjas jau buvo išrovęs ir sulaužęs viską, ką galėjo“, – juokavo S.Vasiliauskaitė. Tą patį patvirtino ir jos kolega Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis.
Tačiau, anot S.Vasiliauskaitės, dvi dienas iš eilės Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojams teko stabdyti iš prie žydų kapinių esančios statybvietės Teresiečių gatvės kvartale į Akmenos upę tekančius naftos produktus. Pirmasis pranešimas buvo gautas ketvirtadienį apie 19.30 val.
„Teršalai buvo aliejinio pavidalo, susimaišę su lietaus vandeniu, bandant juos neutralizuoti, nesiskaidė, nuo šlaito bėgo į už 100 metrų esančią Akmenos upę“, – pakomentavo specialistė. Jos žodžiais, kad užterštas vanduo nustotų tekėti, ugniagesiams-gelbėtojams teko sukasti pylimus. Statybvietėje buvo aptiktas ir 10 litrų talpos indas, iš pradžių buvo svarstoma, galbūt tai ir yra pasileidusių teršalų šaltinis.
Bet po nakties istorija pasikartojo – pranešimas apie tai, kad ties Paupio gatve Akmenos link vėl bėga teršalai, buvo gautas prieš 9 valandą. Kad pristabdytų tekėjimą, kretingiškiai ugniagesiai-gelbėtojai statė bonines užtvaras.
Atlikus žvalgybą, buvo iškelta kita versija – kad lietus plovė ir plukdė dyzelinį kurą nuo statybvietėje esančios technikos. Upėje matėsi nežymios pavienės teršalų dėmės. Pasak Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistės, per 200 m ilgį išsiliejusi dyzelino juosta buvo purškiama dispergatoriumi (naftos produktus skaidančia medžiaga), kuro pralaidos užkasamos, kad susigertų, ant jų pilamos durpės.
Vakar Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta įvardijo tikrąją priežastį: kad skiedinys neprikibtų prie klojinių, statybvietėje pamatus statę darbininkai naudojo tepalus. Kartu su lietaus vandeniu jie ir tekėjo į Akmenos upę. „Bus ištirti paimti mėginiai, už taršą pavojingomis medžiagomis statybos įmonė bus nubausta“, – sakė R.Kašėta.
Elektros gedimus taisė operatyviai
Nors šeštadienį galinga audra stipriausiai smogė pajūriui, tačiau su elektros tiekimo gedimais susidūrė gyventojai visoje Lietuvoje, o sudėtingiausia situacija, kaip sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas, buvo Alytaus regione.
Pagrindinė elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis – dėl galingos audros pažeistos elektros oro linijos. Jas dažniausiai nutraukia vėjo nulaužti medžiai ar krentančios jų šakos. Iš viso be elektros trumpiau ar ilgiau šeštadienį buvo likę maždaug 165 tūkst. vartotojų.
P.Kalmanto teigimu, ESO technologijos užtikrina, kad maždaug 2 iš 3 gedimų elektros skirstymo tinkle būtų pašalinami nuotoliniu būdu – taip buvo ir šį kartą. Mechaniniu būdu pažeistų tinklų atstatymas trunka ilgėliau.
Nors audra reikšmingai pažeidė elektros skirstomąjį tinklą, elektros energijos tiekimas didžiajai daliai gyventojų atkurtas dar šeštadienį. Vėjui aprimus, sekmadienį buvo likę pavieniai gedimai.
„Kaip visada, buvo dedamos visos pastangos atstatyti elektros tiekimą klientams, kaip įmanoma, greitai. Savaitgalį dirbo 176 elektrikų brigados“, – sakė P. Kalmantas.
