Klimato kaitos poveikis
Pelkė neretai tampa ir stambių žinduolių prieglobsčiu. J. Abraitienė pasakojo, jog ne kartą ir pati yra mačiusi čia briedžius, kurie pelkėje jaučiasi tarsi namuose. Pasak VMU specialistės, pelkės yra jų valdos, nes žmonėms sunku į ją įeiti ir gyvūnai gali jaustis saugiai.
Na, o dėl itin didelio drėgmės kiekio čia dominuoja ir specifinė augalija. Aukštapelkėse dominuoja kiminai, švyliai, o jeigu dominuoja gailiai, tai ženklas, kad pelkė pradeda degraduoti.
Tačiau pastaruoju metu vis dažniau galime išgirsti kalbant apie klimato kaitos žalą gamtai. J. Abraitienės pasiteiravus, kokią iš tiesų grėsmę pelkėms daro visame pasaulyje besikeičiantis klimatas, specialistė pastebėjo, kad dėl klimato kaitos poveikio pelkėse tarsi užsirakina organinė anglis.
„Šiuo metu tikrai vis daugiau kalbama apie klimato kaitą ir CO2 kaupimąsi. Tačiau klimato kaita labiau prisideda prie biologinės įvairovės nykimo, o pelkėje yra labai didelė augalų ir gyvūnų įvairovė. Ji veikia visą pelkinę ekosistemą ir vykdydami gamtotvarkos projektus prisideda prie pelkių išsaugojimo arba jų atkūrimo.
Natūralu, kad ekostemos keičiasi iš aktyvios aukštapelkės laikui bėgant ji gali tapti degradavusia pelke. Jeigu šie procesai vyktų kelis šimtus metų, tai vykdyti gamtotvarkos darbų mums nereikėtų. Tačiau šie procesai vyksta žaibišku greičiu, kartais per kelis metus matosi ryškūs pokyčiai, todėl reikalinga pagalba gamtai“, – pasakojo specialistė.
Atkuriamos pelkės
Pašnekovė pripažįsta, jog Lietuva yra ypač pelkinga šalis, tačiau sovietmečiu, kuomet 1950-1975 metais buvo vykdyta melioracija, didžioji dalis nedidelių užpelkėjusių teritorijų buvo nusausintos. Kita vertus, jei tai nebūtų padaryta, Lietuva, pasak J. Abraitienės, atrodytų tarsi viena didelė pelkė.
„Pasižiūrėjus į miškų žemėlapį matytume, kad Lietuvos viduryje dominuoja miškai su pelkinėmis augavietėmis. Šioje teritorijoje galime pastebėti intensyvią melioraciją, kur aplink miškus, dirbamuosiuose laukuose driekiasi dideli, gilūs melioracijos grioviai. Jei to nebūtų, pelkinių teritorijų šiose vietose būtų kur kas daugiau. Žinoma, Čepkelių, Žuvinto ir Kamanų gamtiniai rezervatai yra išsaugoti, tai žmogaus veiklos mažai paliesti pelkynų kompleksas, ir dėl to turime būti dėkingi tuometiniams žmonėms, kuriems rūpėjo Lietuvos gamta. Visuomet turime žiūrėti ir iš kitos pusės, jeigu tada nebūtų buvus vykdoma melioracija, tai turėtume daug pelkių, bet mažai dirbamos žemės.
Šiuo metu VMU bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir stengiamės atkurti hidrologinį režimą pažeistose pelkėse. Vienas paskutinių darbų buvo vykdomas kartu su VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu“, kuomet gamtotvarkos priemonės buvo vykdomos Sacharos pelkėje“, – sakė specialistė.
Minėtoje Rokiškio rajone esančioje pelkėje sovietmečiu buvo iškasti grioviai, vykdomi durpių kasybos darbai ir drėgmės režimas buvo sutrikdytas. Vykdant gamtotvarkos projektą šie grioviai buvo suardyti, perkasti bei atlikti visi reikalingi darbai tam, kad būtų atstatytas drėgmės kiekis pelkėje. Tai pasiteisino ir šiemet tropinės dykumos vardu simboliškai pavadintoje pelkėje drėgmės kiekis jau yra pakankamai aukštas.
Analogiškas projektas jau netrukus bus vykdomas ir Mažeikiuose – Plinkšių pelkėje. Pasak pašnekovės, visuomet geriau imtis gamtotvarkinių priemonių ir padėti gamtai, kol grįžtamieji procesai įmanomi. Juolab šiuolaikinės galimybės ir mokslo laimėjimai leidžia nuveikti kur kas daugiau.
Įspėja lankytojus
J. Abraitienė pripažįsta, jog dėl įspūdingos gamtos pelkę tikrai reikėtų pamatyti kiekvienam, tačiau svarbu nepamiršti ir keletos taisyklių. Pradedantieji gamtos lankytojai turėtų eiti ten, kur jau yra įrengti pažintiniai takai bei elgtis itin atsargiai. Pelkėje lengva sušlapti, patirti galbūt ne visiems dėl to malonių akimirkų.
„Jei norite bent kažkiek pajausti linguojantį pelkės paviršių, galima labai atsargiai vieną žingsnį nueiti nuo tako, bet jokiu būdu neskinkite pelkėje augančių augalų. Pelkių ekosistemos yra ypač jautrios, todėl iš pradžių rekomenduoju aplankyti pažintinius takus, o tuomet galima leistis į žygį su gamtininku, kuris Jums galėtų patarti ir atskleisti šios ekosistemos visą grožį“, – sakė ji.
Visi norintieji geriau pažinti Lietuvos pelkes, taip pat gali susisiekti su VMU specialistais, kurie pasistengs atsakyti į visus klausimus apie lankymąsi pelkėse bei padės surengti ekskursiją į nepakartojamą gamtos kampelį.
