Aukų skaičių dar gali padidinti vakarų Vokietijoje penktadienį nusiritęs purvo srautas – baiminamasi, kad jis pareikalavo kelių žmonių gyvybių.
Tuo metu Belgijoje potvynių aukų skaičius padidėjo iki 15, o daugiau kaip 21 tūkst. žmonių Valonijos regione yra likę be elektros.
Liuksemburgą ir Nyderlandus taip pat smarkiai paveikė liūčių sukelti potvyniai. Iš Mastrichto miesto evakuota tūkstančiai gyventojų.
Visgi labiausiai nukentėjo Vokietija, kur galingi potvynių srautai netikėtai smogė kelių regionų gyventojams ir smarkiai nuniokojo teritorijas. Populiarus laikraštis „Bild“ šią gaivalinę nelaimę pavadino „mirties potvyniu“.
„Bijau, kad visą šios nelaimės mastą pamatysime tik artimiausiomis dienomis“, – Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė Vašingtone, kur ji susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Vanduo užliejo gatves ir namus, galingi potvynių srautai daužė automobilius ir išvertė daug medžių. Kai kurie rajonai buvo visiškai atkirsti nuo išorinio pasaulio.
Arveileryje keli namai sugriuvo – atrodė, tarsi miestui būtų smogęs cunamis. Buvusiame švariame ir tvarkingame miesto centre riogsojo krūvos nuolaužų, potvynių srautams nuniokojus namų fasadus.
Iškilo dar vienas pavojus – šalimais esanti užtvanka gali būti pralaužta.
Mažiausiai 24 žmonių žūtis buvo patvirtinta viename smarkiausiai nuniokotų miestų – Oiskirchene, esančiame šiauriau Arveilerio.
Padėtis atrodo dar labiau neraminanti dėl tolesnių lietų, prognozuojamų Vokietijos vakaruose, kur Reino upės ir jos intakų vandens lygis pavojingai kyla.
Apie tūkstantis karių buvo pasiųsti padėti gelbėjimo operacijoms ir gatvių valymui paveiktuose miestuose ir kaimuose.
„Mano užuojauta ir širdis – su visais tais, kas per šią katastrofą neteko savo mylimų žmonių arba kurie tebesirūpina dėl dingusių žmonių likimo“, – žurnalistams Vašingtone sakė A.Merkel.
Kanclerė pažadėjo, kad jos vyriausybė nepaliks paveiktų žmonių „vienų su jų kančia“, ir pridūrė, kad bus daroma „viskas, kad įmanoma, siekiant padėti pakliuvusiems į bėdą“.
Bijoma blogiausio
Aukų skaičius Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje pasiekė 43, o bendras patvirtintų žuvusiųjų skaičius Vokietijoje padidėjo iki 93, penktadienį nurodė tarnybos.
Daug žmonių tebėra dingę šiame regione ir Reino krašto-Pfalco žemėse – smarkiausiai nuniokotose teritorijose.
Reino krašto-Pfalco žemės Arveilerio rajone vis dar nežinomas apie 1,3 tūkst. žmonių likimas. Vis dėlto vietos pareigūnai sakė „Bild“, kad šį didelį skaičių tikriausiai lemia neveikiantis telefono ryšys.
Regiono vidaus reikalų ministras Rogeris Lewentzas sakė transliuotojui SWR: „Manome, kad 40, 50 ar 60 žmonių tebėra dingę. Kai tokį ilgą laiką negauni iš žmonių jokių žinių... turi baimintis blogiausia.“
„Aukų skaičius ateinančiomis dienomis tikriausiai didės“, – pridūrė pareigūnas.
Penktadienį pareigūnai pranešė apie purvo nuošliaužą Erftštato miesto Blesemo rajone Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Nurodoma, kad per šį incidentą žuvo arba dingo keli žmonės.
„Namai buvo daugiausiai nušluoti vandens, kai kurie jų sugriuvo. Keletas žmonių dingo“, – sakoma nusiritus purvo srautui paskelbtoje Kelno miesto administracijos „Twitte“ žinutėje.
Kelno rajono administracijos atstovė naujienų agentūrai AFP sakė, kad gauta patvirtintų pranešimų apie kelių žmonių žūtį per šį incidentą, tačiau konkretus aukų skaičius dar nebuvo paskelbtas.
Žala – milijardai eurų
Vokietijos miestų ir savivaldybių asociacijos vadovas Gerdas Landsbergas sakė, kad stichijos padarytos žala tikriausiai sieks „milijardus eurų“.
Hageno mieste gyvenantis Winfriedas Koelleris, ugniagesių išgelbėtas iš savo automobilio, sakė visuomeniniam transliuotojui WDR, kad „dar niekada per savo gyvenimą nebuvo patyręs nieko panašaus“.
Tame pačiame Šiaurės Reino-Vestfalijos mieste Sebastianas Kieferis (Sebastians Kyferis) padėjo pildyti maišus smėliu prie vieno vietos restorano. „Beprotiška, kai pagalvoji, kokia yra vandens galia“, – jis sakė WDR.
Eifelio regione esančio Retgeno-Mulartshiutės kaimo gyventojas Konstantinas Hartmannas savo ruožtu transliuotojui sakė, kad jo daržinė buvo visiškai sugriauta. „Čia viskas sugriauta. Mums nepadėjo niekas, niekas“, – skundėsi jis.
Belgijoje kariuomenė buvo pasiųsta į keturias iš 10 šalies provincijų padėti gelbėjimo ir evakuacijos operacijoms.
Ištvinusi Mezo upė „atrodys labai pavojinga Lježui“ – netoliese esančiam miestui, turinčiam 200 tūkst. gyventojų, sakė Valonijos krašto prezidentas Elio Di Rupo.
Kalta klimato kaita?
Stichijos siautėjimas vėl paskatino diskusijas apie klimato kaitą, artėjant rugsėjo 26-ąją vyksiantiems Vokietijos parlamento rinkimams, užbaigsiantiems 16 metų trukusį A.Merkel vadovavimą.
Vokietija ateityje „privalo daug geriau pasiruošti“, sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) ir pridūrė, kad „šie ektremalūs orai yra klimato kaitos pasekmė“.
Šiltesnėje atmosferoje susikaupia daugiau vandens, todėl klimato kaita didina potvynių riziką ir intensyvumą, dažnėjant itin smarkioms liūtims.
Ypač didelės žalos gali būti padaryta urbanizuotoms teritorijoms, pasižyminčioms prastu vandens nutekamumu.
Po vėliausių potvynių politiniai kandidatai nedelsdami ėmėsi vienas per kitą siūlyti priemones klimato kaitos padariniams mažinti.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas, A.Merkel įpėdiniu siekiantis tapti konservatyvių pažiūrų politikas, ragino spartinti pasaulines pastangas kovoti su klimato kaita ir atkreipė dėmesį į ryšį tarp pasaulinio atšilimo ir ekstremalių orų.
