„Lankymosi miške taisyklių 6 punkte ir nurodoma, kad fiziniai asmenys apsistoti poilsio miškuose gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose).
Tokiose vietose visada įrengiamos laužavietės“, – primena Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.
Pasak E.Pipiraitės, kad laužai nebūtų kuriami tam neskirtose vietose, savivaldybių institucijoms, saugomų teritorijų direkcijomis, miškų urėdijoms savo administruojamose teritorijose įvertinus poreikį rekomenduojama įrengti reikiamą skaičių vietų, kuriose būtų galima rengti iškylas su galimybe susikurti ugnį.
Beje, priduria Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė, kilnojamieji maisto gaminimo įrenginiai (kepsninės, ugniakurai, rūkyklos ir pan.), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, turi būti pastatomi taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta augantys medžiai ar krūmai.
Baigus įrenginį naudoti, susidariusius pelenus svarbu visiškai užgesinti ir tada rekomenduojama juos išbarstyti dirbamoje žemėje. O esant tokiems karščiams, reikia elgtis ypač atsakingai.
Kad netektų sumokėti baudos ir nekiltų konfliktų su kaimynais, E.Pipiraitė primena: laužui ar kepsninei naudoti galima tik teisės aktų reikalavimus atitinkančią kuro rūšį: „Per iškylas, šventes, stovyklas ir kitus panašius renginius laužuose leidžiama deginti medieną ir medžio anglį. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais“.
Prisiminkite, kad neleistinoje vietoje ar nepaisant saugumo reikalavimų sukrautas laužas gali sukelti katastrofą: išplitusi ugnis sudegins viską aplink. Todėl svarbu laikytis visų reikalavimų, kad poilsis gamtoje netaptų nelaime.
