Antroje pagal gyventojų skaičių valstybėje nuo 2010–ųjų dėl karščio bangų mirė per 6,5 tūkst. žmonių. Mokslininkai sako, kad dėl klimato kaitos jos yra sunkesnės ir dažnesnės.
Radžastano, Harijanos valstijose ir Naujajame Delyje dieną termometro stulpelis penktadienį ketvirtą dieną iš eilės pakilo virš 40 Celsijaus laipsnių ribos.
Dideli karščiai taip pat nusistovėjo didelėse Pandžabo, Utar Pradešo ir centrinėje Indijoje esančios Madja Pradešo valstijų dalyse.
Naujajame Delyje oro temperatūra ketvirtadienį buvo 43,1 Celsijaus laipsnio – tai karščiausia liepos diena mieste nuo 2012–ųjų, kai sostinėje buvo užfiksuotas 43,5 laipsnio karštis.
Penktadienį oro temperatūra 20 mln. gyventojų turinčiame mieste vėl buvo 41 laipsnis.
Temperatūra yra daugiau kaip septyniais Celsijaus laipsniais didesnė už normalią šiam metų laikui, tad Indijos meteorologai ją vadina „ekstremaliu karščiu“.
Indijos meteorologijos departamentas praneša, kad didesni nei 40 laipsnių karščiai laikysis visą ateinančią savaitę, nes musonai vėluoja, o iš Radžastano ir Pakistano dykumų pučia karštas vėjas.
Prognozuojama, kad musoninės liūtys Naująjį Delį pasieks iki liepos 7–osios. Tai būtų didžiausias musonų vėlavimas sostinėje nuo 2006 metų.
Daugiausiai karščių aukų Indijoje buvo 2015–aisiais, kai mirė per 2 tūkst. žmonių.
Šiuo metu Indijoje tik 5 proc. namų ūkių turi oro kondicionierius. JAV tokių namų ūkių yra 90 proc., o Kinijoje – 60 procentų.
1,3 mlrd. gyventojų turinčioje Indijoje taip pat labai trūksta vandens.
