Įprastai kruša nesukelia didesnių problemų. Krentantys ledo kristalai dažniausiai yra vos kelių milimetrų skersmens. Nuo jų saugo kepurės ir skėčiai, nors net ir nukritę ant odos jie didesnio skausmo nesukelia. Didesnio nei 2 cm skersmens ledukai jau yra laikomi pavojingais. Jie gali aplankstyti automobilius, apgadinti šiltnamius ar net išdaužti kokį langą. Tokių krušų tikrai pasitaiko, nors jos ir yra retesnės. Jos yra ypač skaudžios ūkininkams, kurių javai yra stipriai suniokojami krentančio ledo. Kadaise žmonės krušas baidydavo bažnyčių varpais, vėliau – garsinėmis patrankomis (kurių veiksmingumas moksliškai nėra įrodytas).
Su krušomis yra susijęs ne vienas rekordas. Didžiausias išmatuotas nukritęs ledukas buvo 20 cm skersmens – jis nukrito Pietų Dakotoje, JAV, 2010 metais. Tuo tarpu Keričas, miestas Kenijos vakaruose, garsėja kaip pasaulio krušos sostinė – ten debesys ledukus barsto vidutiniškai 50 dienų per menus. Keričo rekordas – 132 dienos su kruša per vienerius metus.
Sunkiausias krušos ledo luitas buvo pasvertas 1986 metais Bangladeše. Balandžio 14 dieną nukritęs ledo gabalas svėrė šiek tiek daugiau nei kilogramą. Tai nebuvo įprasta kruša – tai buvo netikėtai kilusi audra, pasižymėjusi stipriais vėjais ir krituliais. Buvo sunaikinta labai daug javų ir pastatų.
Skaičiuojama, kad per audrą žuvo apie 92 žmonės, apie pusę jų pražudė krentantys ledo gabalai. 400 žmonių buvo sužeisti.
Žūčių per tokias audras pasitaiko. 1888 metais Indijoje krušoje žuvo 246 žmonės. 1932 metais Kinijoje kruša pražudė daugiau nei du šimtus žmonių. 1928 metais Rumunijoje taip žuvo šeši vaikai. Ir tai – tik keli pavyzdžiai, primenantys, kad kruša yra pavojinga stichija.
