Matėsi, jog 2 metrų skersmens ir maždaug 3 metrų gylio duobė nėra žmogaus rankų darbas.
„Mūsų seniūnija nuolat tvarko tą teritoriją, tačiau anksčiau nieko panašaus nebuvo nutikę. Niekada nesimatė net jokio įdubimo, kai traktoriuku pjaudavome žolę.
Ši duobė neiškasta, – žemė buvo tiesiog susmukusi. Jos dugne nesimatė vandens. Smegduobė atsivėrė visai netoli mokyklos ir autobusų stotelės.
Šitoje pievoje dažnai laksto vaikai, laukdami autobuso. Laimė, jog dabar jie mokosi nuotoliniu būdu.
Kitą dieną užpylėme duobę. Paskaičiavome, jog į ją tilpo apie 20 kubinių metrų žvyro. Bartninkuose niekas nežino, dėl ko atsivėrė smegduobė.
Vieni žmonės pasakojo, jog kažkada toje vietoje buvo sodyba, bet nepanašu, kad smegduobė atsivėrė neva buvusio šulinio vietoje.
Be to, duobė yra per toli nuo Aistos upelio – apie 100 m. Jo vanduo, mūsų manymu, negalėjo turėti įtakos.
Duobėje matėsi koks pusmetris augalų šaknų, žemiau – žvyras ir smėlis.
Bartninkų apylinkėse prasideda vadinamoji kalvotoji Suvalkija, todėl, kur tik kasi, – žvyras ir smėlis“, – pasakojo Bartninkų seniūnijos seniūnė Violeta Raulinaitienė.
