Šiųmetės žiemos pradžioje niekas nesitikėjo, kad ji taip įsismarkaus. Žvelgiant į susidariusias sniego pusnis ir aukščiau dvidešimties laipsnių šalčio kilusius termometro stulpelius, atrodė, kad ši baltakasė viešnia mūsų kiemuose jaučiasi gerai ir trauktis iš čia ji nė neketinanti.

Tačiau etnologas, gamtos mokslų daktaras prof. Libertas Klimka ramina tuos, kuriems šaltasis sezonas kiek pabodo: ne tik kalendorinis, bet ir gamtinis pavasaris jau čia pat.

Šalčiai dar sugrįš

Su profesoriumi kalbėjomės vasario pabaigoje, kai danguje skaisčiai švietė taip visų pasiilgta saulutė. Tada etnologas sakė: „Jau atėjo pavasaris. Šiandien labai maloni, pavasariška diena. Tačiau visą žiemą vyravę orų kontrastai vis tęsis ir toliau.

Pagal liaudiškus spėjimus galima tikėtis, kad kovas taip pat gali būti kontrastingas, kad ir šalčiai dar sugrįš. Čia nėra dar tikras pavasaris.

Sprendžiant pagal pusiaužiemį ir pagal gruodžio dienas (pagal jas nuo Šv. Liucijos, gruodžio 13-osios, stebima kiekviena diena, kuri reiškia tam tikrą mėnesį), kovas bus kontrastingas.

Aišku, jis pateisins seną patarlę: „Dieną – tęžta, naktį – braška“. Taigi, toks kontrastas tikrai bus.“

Saulės bus mažai

Pasakodamas apie kitus pavasario mėnesius prof. dr. L. Klimka kiek nuliūdina ir pataria saule pasidžiaugti dabar, nes vėliau ją galime matyti labai mažai.

„Kitais pavasario mėnesiais – balandį, gegužę – atrodo, kad saulės bus mažokai. Laukia apniukusios dienos. Tad saulutės galime pasiilgti. Nekvepės vasarišku oru.

Tačiau, kad būtų šalta, tai ne, nebus.

O kovo mėnesį tokių dienų kaip šiandien, saulėtų, gali pasitaikyti. Todėl saule turėtume pasidžiaugti dabar ir kovo mėnesį“, – patarė gamtos mokslų daktaras.

Tiesa, profesorius pažymi, jog šiųmetį pavasarį bus visko.

„Aišku, šalčiai nebus tokie kaip buvo – minus 20 laipsnių – bet iki dešimties laipsnių šalčio gali būti“, – pažymi pašnekovas.

Velykos nebus žalios

Kalbant apie Velykas, etnologas pripažįsta, kad numatyti orus per jas yra sudėtinga, bet vis tik, anot jo, Velykos, kaip senovėje kaime sakydavo, greičiausiai nebus žalios. Panašu, kad jos bus murzinos.

Prof. dr. L. Klimka prisiminė, jog iš Velykų ryto vėjo krypties, žmonės spręsdavo apie laiką iki pat Sekminių.

„Sakydavo, kad labai svarbu per Velykas pažiūrėti, iš kur vėjas pučia – tas rytinis.

Kai žmonės eidavo bažnyčioje procesiją, visada žiūrėdavo, iš kur jis pučia. Jeigu vėjas pūsdavo iš Vakarų, vadinasi, pavasaris bus lietingas, jeigu iš Rytų – žvarbus, vėjuotas, jeigu Šiaurės – na, tai žiema dar gali sugrįžti, o jei iš Pietų – žinoma, malonus, minkštas, saulėtas oras laukia, – senolių stebėjimais dalijosi etnologas. – Laikotarpis iki Sekminių, tai laikas beveik iki pat vasaros, t. y. birželio pradžios.“

Gamtos mokslų daktaras juokėsi, kad norint išsiaiškinti, kiek tokios prognozės tikslios, reikėtų keleto šimtų metų statistiką pasižiūrėti.

„Bet tokie spėjimai būdavo ir, matyt, kažkuria prasme jie pasiteisindavo, jeigu žmonės tokią kaip taisyklę įvedė“, – šypsojosi pašnekovas.

Turėtų atsigauti upės

„Žibučių šiemet anksti nesulauksime, žvelgiant į gamtos pavasario pranašystes?“ – neslėpiau apmaudo.

„Taip. Žibutės labai mėgsta saulutę. Jos, kai tik pajunta saulę, tai ir iškiša savo mėlynas galveles. Nebent dar kovo mėnesį keletas saulėtų dienų gali jas išprašyti“, – švelniai apie pavasario pranašus kalbėjo prof. dr. L. Klimka.

„Visų pirma gausūs sniegai turi nutirpti...“ – tęsiau mūsų pokalbį.

„Taip, turi nutirpti, bet, žvelgiant į šią dieną, jie tirpsta labai efektingai, akyse smenga sniegas. Nors šuliniai (aš vis dar esu kaime) dar sausi. Dar gruntinis vanduo nepakilęs“, – pastebėjo profesorius.

Tačiau čia pat pridūrė, kad taip sausa šiais metais, kaip praėjusius dvejus metus, neturėtų būti. Ir upės tikriausiai turėtų atsigauti.

„Taip, neturėtų būti sausa, nes vis tik sniego daug buvo. Tad upių sausra nebeturėtų kankinti bent jau pirmoje vasaros pusėje“, – viltingai pokalbį baigė etnologas.