Stebėti oro užterštumo situaciją galite čia: Aplinkos apsaugos agentūra.
„Vasario 22 d. šalyje labai padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto dioksidu.
Visuose miestuose 1-2 kartus viršyta kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė (50 µg/m³). Didžiausios šio teršalo koncentracijos fiksuotos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Azoto dioksido 1 val. maksimali koncentracija viršijo ribinę vertę (200 µg/m³) Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Mažeikiuose.
Oro kokybė Lietuvoje prasta ne tik dėl vietinių taršos šaltinių – energetikos įmonių, individualių namų šildymo įrenginių, transporto – išmetimų, bet ir dėl teršalų pernašos iš kitų šalių. Nešvari oro masė turi įtakos padidėjusiam oro užterštumui didelėje dalyje Europos.
Įvertinus numatomas meteorologines sąlygas bei oro užterštumo prognozės modelių duomenis, oro kokybė išliks prasta ir artimiausiomis dienomis“, – pranešė Aplinkos apsaugos agentūra.
Lietuvą pasiekė dulkės iš Sacharos
„Šiandien Lietuvą pasiekė Sacharos dulkės, jos praslinks per visą šalį. Svarbu paminėti, kad oro tarša padidėjusi ne vien tik dėl minėtų dulkių, bet ir taršos kylančios dėl iškastinio kuro deginimo (kadangi prastos oro sąlygos teršalų sklaidai). Vaikams ir jautresniems žmonėms geriau pasilikti namuose“, – pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Primename, kad esant vidutiniam užterštumui kietosiomis dalelmėmis jautrios gyventojų grupės (vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys ) turėtų vengti ilgesnių pasivaikščiojimų ar kitos aktyvesnės veiklos prie intensyvaus eismo gatvių, sankryžų.
Esant aukštam užterštumui aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės; siekiant išvengti dar didesnio oro užterštumo, rekomenduojama nevažiuoti savu automobiliu, patariama naudotis viešuoju transportu. Esant labai aukštam oro užterštumui stenkitės kuo mažiau būti atvirame ore; būdami patalpose, neatidarykite langų; pajutę sveikatos sutrikimus, kreipkitės į gydytoją.
Kietosios dalelės
Tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.
Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai. Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus. Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant. Kietųjų dalelių poveikis organizmui priklauso nuo jų frakcijos dydžio, fizikinių ir cheminių savybių bei koncentracijos.
Stambesnės daleles sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia. KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį.
Tuo tarpu mažesnės nei 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens KD2,5 dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.
