Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas hidrologas Juozas Šimkus portalui lrytas.lt teigė, kad apie potvynio dydį dar kalbėti ankstoka, mat nėra tiksliai žinoma, kokia oro temperatūra laikysis ilgesnį laiką ir kiek dar bus kritulių.
Tačiau ruoštis potvyniams jau reikia, mat jie gali būti didžiausi per pastaruosius 5-6 metus.
Anot J. Šimkaus, labiausiai tikėtina, kad atkeliavus teigiamai temperatūrai miestuose iš pradžių sušlaps šaligatviai, nuo stogų nučiuoš susikaupęs sniegas, pakelėse atsiras balos, sukris susikaupęs sniegas. Tačiau užsitęsus teigiamai temperatūrai upės ims tvinti sparčiai.
Susikaupusių vandens atsargų – daug
Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktais duomenimis, mažiausios (16–30 mm) vandens atsargos stebėtos ties Kartena, Šilute, Kybartais ir Aunuvėnais.
Didžiausios (72–84 mm) vandens atsargos stebėtos ties Varėna, Buivydžiais, Vilniumi ir Tauragnais.
„Sniego daugiausia susikaupę pietų ir pietryčių Lietuvoje. Jo yra daug, tačiau tai nėra ekstremalu. Intensyvesnis tirpimas prasidės tik tada, kai apie savaitę užsitęs teigiama oro temperatūra. Žinoma, pavasarinis potvynis bus, tiesa neaišku kur ir kokio stiprumo jis bus, nes viskas priklausys nuo oro temperatūros ir kritulių – jei visą savaitę bus plius 7 ir su lietumi, tada bus vienokia situacija, jei dvi savaites dienomis laikysis +1, o naktimis – -1, tada bus kitokia situacija“, – aiškino hidrologas J. Šimkus.
Ramina, kad Katedros aikštės patvinusi Neris neaplies
Hidrologas teigė, kad per atlydį nei Vilnius, nei Kaunas, nei kiti didieji miestai nuo povynio nukentėti neturėtų. Tačiau tose vietose, kur upės yra užšalusios, kur susidarys storo ledo sangrūdos, tose vietose vanduo pakils gana staigiai ir gana daug.
„2010 metais Kauno rajone ties Radikiais buvo apsemta namų per potvynį, tad ir dabar gali tai pasikartoti. Patvinti gali ir Nevėžis Kauno rajone, ir Lėvuo Kupiškio rajone. Na, ir žinoma, Šilutės rajone laukai bus užlieti garantuotai. Bet kadangi yra ta estakada kelyje Šilutė – Rusnė, tai tų vaizdų, kuomet su traktoriumi kelia automobilius, jau nebematysim. Bet laukai tai bus tikrai apsemti“, – teigė specialistas.
Paklausus, ar gali būti, kad potvynis bus toks, jog patvinusi Neris apsemtų Katedros aikštę Vilniuje, kaip per 1931 metų potvynį?
„Tokio potvynio tikrai nebus. Neris be ledų sangrūdų gali pakilti apie 2-3 metrus. Jei bus ledų sangrūdų, tuomet pakils daugiau, tačiau iš krantų Vilniuje tikrai neišsilies, ir tokio potvynio, kad aplietų Katedros aikštę, nebus“, – teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas J. Šimkus.
Diaugiausia vandens gaus pietų ir pietryčių Lietuvos upės
Anot J. Šimkaus, pietų ir pietryčių Lietuvoje susikaupusio sniego yra daugiausia, tad čia ir bus didžiausi kiekiai vandens.
„Daug jo gaus Nemuno baseino upės, Merkys. Tiesa, Merkys yra per miškus ir smėlingus dirvožemius tekanti upė, tad ten didelių potvynių nebūna. Taip pat daug vandens gaus Dauguvos baseino upės, pavyzdžiui Birvėta, Dysna stipriai patvins, bet ten nėra didelės pramonės ar miestų, tad ten bus tiesiog apsemti laukai“, – sakė J. Šimkus.
Be to, jo teigimu, reikia nusiteikti, kad vandens pakilimas šalies upėse gali būti didžiausias lyginant su potvyniais per pastaruosius penkerius šešerius metus.
„Tačiau jei lygintume nuo matavimų pradžios per visą stebėjimų laikotarpį – daugiau nei 100 metų, tai šis potvynis nebus kažkas ypatingo“, – pridūrė hidrologas.
