Kauno gatvės gyventoja Loreta Zimavičiūtė netoli tvenkinio gyvena jau apie 50 metų ir maždaug tiek laiko įvairiais būdais teršiamas vanduo – jį pasiekia net tepalai, buitinės nuotekos, daržovių atliekos.
Aplinkos apsaugos specialistai pripažįsta, kad vandens telkinio būklė išties prasta, tačiau siekiant susekti teršėjus iniciatyvos turėtų imtis rajono valdžia.
Niekas tiksliai nežino sovietmečiu po žeme nutiestų vamzdynų schemos, o jos neturint surasti teršalus išpilančias įmones ar vietos gyventojus – beveik neįvykdoma užduotis.
Panašių sunkumų kilo Kauno valdžiai, kuri užsimojo nustatyti Girstupio upelio teršėjus. Didžioji dalis Girstupio ir jo intako Gričiupio upelių uždengti blokais, o nedidelės atkarpos išnyra į paviršių tik ties Gričiupio parku ir A.Mickevičiaus slėniu.
Po žeme gali būti daugybė neteisėtai įrengtų nuotekų vamzdžių, iš kurių teršalai pasiekia vandens telkinius. Tuo neabejoja vietos gyventojai, daugybę metų juntantys sklindantį tvaiką net šaltuoju metų laiku.
Kauno rajono savivaldybės atstovai tikino puikiai žinantys Babtų tvenkinio situaciją ir suteikė vilties, kad jau kitąmet situacija turėtų pasikeisti.
Gavo vieną mero pažadą
„Tvaiką nuolat kenčia viso netoli tvenkinio įsikūrusio daugiabučių kvartalo gyventojai“, – pasakojo L.Zimavičiūtė. Dauguma gyventojų – buvę netoliese veikiančio Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojai. Jie yra garbaus amžiaus, todėl jau nebenori veltis į kovą dėl švaresnio tvenkinio.
Pati L.Zimavičiūtė nuo praėjusių metų skundais bombarduoja aplinkosaugininkus, Kauno rajono valdžią, Aplinkos ministerijos vadovybę ir net Prezidentūrą.
„Dažniausiai gaunu labai aptakius atsakymus, o reikalai nejuda į priekį“, – stebėjosi L.Zimavičiūtė.
Pernai vykusio susitikimo su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu metu ji išgirdo pažadą, kad bus skirta lėšų tvenkiniui išvalyti. Savivaldybės aplinkos apsaugos specialistai nustatė, kad dugne yra maždaug 1 metro storio organinės kilmės atliekų sluoksnis.
Pribloškė rožinė spalva
„Dabar sklinda pūvančių medžiagų tvaikas“, – kalbėjo L.Zimavičiūtė.
Atvykus prie tvenkinio nesutikti su jos nuomone negalima. Vandens spalva – šviesiai pilkos spalvos, visiškai nepanaši į švaraus telkinio spalvą.
„Tiek pernai, tiek šiemet vanduo buvo nusidažęs rausva burokėlių spalva“, – stebėjosi babtiškė. Šiuos vaizdus ji užfiksavo nuotraukose.
Moteris spėjo, kad tvenkinį pasiekė nuotekos iš Sodininkystės ir daržininkystės instituto, kuriame įsikūrusios bendrovės užsiima vaisių ir daržovių perdirbimu. Tai išties galėjo būti atliekos, susidariusios dorojant burokėlius.
L.Zimavičiūtė ir jos kaimynai yra matę tvenkinyje plaukiojančių salotų likučių – jos turbūt kažkokiu būdu atplaukė iš netoliese veikiančio daržovių apdirbimo cecho. Apie tai pranešus aplinkosaugininkams ir rajono valdžiai salotų tvenkinyje nebeliko.
„Tvenkinyje esame matę tepalų žymių – teršalai turbūt atitekėjo iš netoliese esančių dirbtuvių. Dalis gyventojų taip pat nelegaliai leidžia buitines nuotekas į tvenkinį, tačiau visi įrodymai paslėpti po žeme“, – svarstė L.Zimavičiūtė.
Dar viena blogybė – visa tai nuteka į Nevėžį, esantį kiek mažiau kaip kilometras nuo tvenkinio.
Nežino, kas slypi po žeme
„Nėra iki galo aišku, kas tvenkinio teršėjas, tačiau vanduo tikrai skleidžia nemalonų kvapą, keičia spalvą“, – kalbėjo Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Audrius Sasnauskas.
Institutas yra sudaręs sutartį su Kauno rajono savivaldybės valdoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bendrove „Giraitės vandenys“, todėl ji ir turėtų būti atsakinga už tinkamą nuotekų tvarkymą.
Institute išties veikia atviros prieigos centras, kuriame įsikūrusios įvairios maisto gaminių įmonės, išleidžiančios nuotekas.
Pasak A.Sasnausko, institutas nuolat valo savo nuotekų šulinį, tačiau net išsiurbus 28 kubinius metrus nuotekų tvaikas prie tvenkinio neišnyksta.
„Nežinau, ką dar galėtume padaryti, ir norėčiau sužinoti tikslią užterštumo priežastį, tačiau tikrai neturime slapto nuotekų vamzdžio, kokį turėjo viena įmonė Klaipėdoje“, – tikino A.Sasnauskas.
Vadovas spėjo, kad išsiaiškinti teršėjų nepavyksta dėl vienos paprastos priežasties – nėra išlikę jokių vamzdynų schemų.
Tai sukelia didelių nepatogumų. Kai reikėjo atlikti instituto vandens įvado remontą, vandenį teko užsukti beveik pusei Babtų gyventojų.
Teks imtis nemalonus darbo
Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Celiešius patvirtino, kad sovietmečiu upelis buvo numelioruotas ir pakištas po žeme.
„Nuotekų vamzdžius prie jo tiesė, kas tik norėjo, o jokių dokumentų nėra išlikę“, – kalbėjo inspekcijos vadovas.
Jo žiniomis, dabar didžiausias tvenkinio teršėjas – gyventojų būstuose susidariusios fekalinės nuotekos, kurios atiteka lietaus nuotekų sistemomis.
„Neįmanoma patikrinti visų Babtų gyventojų, kaip jie tvarko namuose susidariusias nuotekas“, – tikino K.Celiešius.
Kai kurie gyventojai aplinkosaugininkų net neįsileidžia į savo valdas.
Neseniai būstą įsigiję ar paveldėję babtiškiai nežino, kokie vamzdynai driekiasi požemiuose ir kur dingsta nuotekos.
K.Celiešius mano, kad vamzdynus reikėtų pabandyti inventorizuoti. Tai padėtų išsiaiškinti, iš kur atiteka teršalai. Šio darbo turėtų imtis Kauno rajono savivaldybė ir jos įmonė „Giraitės vandenys“.
„Laukia didelis ir sunkus darbas, tačiau vieną kartą reikia tai padaryti“, – įsitikinęs Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas K.Celiešius.
Pokyčių žada kitąmet
Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė tikino, kad kartu su aplinkosaugininkais nuolat ieškoma teršėjų.
„Praėjusiais metais buvo nustatyti teršėjai, tarša sustabdyta ir šių metų pradžioje vandens kokybė tikrai pagerėjo“, – kalbėjo savivaldybės atstovė. Vasarą teršalų tvenkinyje vėl padaugėjo.
Šiuo metu yra rengiamas tvenkinio ir jo pakrančių tvarkymo planas, pagal kurį tvenkinį planuojama tvarkyti 2021 metais.
Darbus apsunkino aplinkybė, kad pusė vandens telkinio priklauso fiziniams asmenims.
Pastarieji neprieštaravo, kad tvenkinys būtų valomas, tačiau visi darbai bus atlikti savivaldybės lėšomis.
„Būtina sustabdyti taršą, nes kitaip darbas nueis perniek“, – svarstė savivaldybės atstovė.
Pričiupti kauniečiai baiminasi sankcijų
Rimantas Vilimas
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas
„Girstupio, Gričiupio ir Amalės upelių teršėjų paieškos nestovi vietoje – bus tęsiamos ir stiprinamos toliau.
Pasiekta keletas nemažų pergalių – vien per rugsėjį ir spalį pasirašyta daugiau kaip 600 sutarčių, kuriomis nuosavų būstų savininkai prisijungė prie centralizuotų miesto tinklų.
Panašus skaičius ir tų, kurie sudarė sutartis su sertifikuotomis nuotekų išvežimo įmonėmis. Atliekos išvežamos ir utilizuojamos pagal visus reikalavimus, todėl neteršia ne tik Kauno upelių, bet ir kitų miesto erdvių.
Spalį kauniečiams išsiųsti 272 kvietimai pateikti duomenis apie nuotekų tvarkymą, išvežimą ir su tuo susijusius dokumentus, atvykti į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.
23 asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolai už individualių nuotekų tvarkymo pažeidimus. Jiems paskirtos administracinės nuobaudos.
Už tyčinę žalą gamtai piniginė bauda gali siekti iki 600 eurų arba būti skirta gerokai didesnė aplinkosaugininkų bauda.“
Garliavoje teršėjai dar neišnyko
Dėl dvokiančio tvenkinio daugelį metų kentėjo ir Garliavos (Kauno r.) gyventojai, tačiau savivaldybė ėmėsi jį valyti.
Darbai Garliavos 2-ajame tvenkinyje vyko tuo pat metu, kai prasidėjo viso Kaimynystės parko atnaujinimas, užtrukęs daugiau kaip dvejus metus.
Maždaug 4,5 hektaro laisvalaikio ir poilsio zonoje buvo nutiesti pėsčiųjų takai, pastatyti šviestuvai, suoliukai, įrengtas amfiteatras, fontanas, vaikų žaidimų aikštelė.
Valant tvenkinį visi galimai neteisėtai įrengti nuotekų vamzdžiai buvo panaikinti.
Praėjus metams po tvenkinio atnaujinimo jo būklę stebintys savivaldybės aplinkos apsaugos specialistai vėl fiksavo taršą nuotekomis.
Spėjama, kad po žeme liko nelegaliai nutiestų vamzdynų, kuriais teka nuotekos iš vietos gyventojų namų.
