Lietuvio užfiksuotas rūke skendintis Londonas – lyg iš pasakos: tokie sutapimai pasitaiko retai

Ar tik Londonas nebus gavęs „lietingojo“ etiketę, nes sostinė prisidėjo prie moderniojio skėčio sukūrimo? Kalbama, kad visa Jungtinė Karalystė ūkanota, tačiau Londonas, kaip centras, matomai, bus susirinkęs nuopelnus ir etiketes sau.

Nederėtų pamiršti ir apie tirštus istorinius smogus, susidariusius dėl kietųjų dalelių bei trukusius ne vieną dieną. Bet kuriuo atveju, tai yra išimtys, mitai ir pamatyti ūkanotą Londoną – dovanėlė, nepasitaikanti taip ir dažnai.

Man prieš kelias savaites tai pavyko, tad pasidalinsiu viena, kita ūkanoto Londono fotografija bei nediduku pasakojimu.

Kaip ir nemaža dalis fotografuojančiųjų, dievinu rūką. Mano akimis, rūkas net ir įprastus dalykus paverčia tokiais mistiškais, ypatingais. Taigi vos atsikėlęs anksti ryte ir už lango pamatęs bekylančią tirštą miglą, ilgai nedvejojau, jog reikia čiupti fotoaparatą ir kuo greičiau lėkti į fotosesiją.

Sėdau ant savo mėgstamos transporto priemonės – dviračio ir išskubėjau, kad tik nepražiopčiau grožio, kuris dažnai išsiskaido greičiau, nei spėji juo tinkamai pasigrožėti ar užfiksuoti.

Kaip man įprasta, fotosesiją pradėjau atvykęs ant Londono tilto ir nuo jo besigrožėdamas Londono „Tower“ tiltu. Buvo matyti kaip iš už tilto ateina tiršta miglos banga, kuri po keliasdešimties minučių tiltą pasiglemžė – protarpiais jo net nebesimatė.

Simboliška, bet šis ūkanotas rytas buvo pirmoji antrojo visuotinio karantinio Junginėje Karalystėje diena. Buvo kiek dviprasmiškas jausmas pirmąją karantino dieną matyti dar labiau aptuštėjusį Londoną ir ant sostinės užeinančią tirštos miglos bangą.

Rytas buvo šaltas, šalčiausias šiais metais – vos keli laipsniai aukščiau nulio. Fotografuoti buvo vis sunkiau, nes pirštų galiukai pradėjo ne juokais šalti. Neatsitiktinai buvo kilusi mintis apie karštą kavos puodelį, bet tuomet prisiminiau, jog išlėkiau taip skubėdamas, kad net ir piniginę palikau namie.

Iki šiok gerokai labiau mėgau fotografiją nei filmavimą. Tačiau muziką klausau itin dažnai, kaip ir kad klausiau tąryt. Buvau „užsikabinęs“ klausyti melodiją, kurią atsitiktinai išgirdau prieš kelias dienas. Kilo mintis fotografiją „įgarsinti“ ir sukurti fotofilmuką su muzikos, kurios klausiausi, fonu.

Tad norėdamas susisiekti su autoriais ir paprašyti leidimo, pasidomėjau kas yra kūrinio autoriai. Čia manęs laukė didelė staigmena. Išaiškėjo, kad pamėgto kūrinio autorė – pianistė Alina K, kilusi iš Lietuvos.

Dar daugiau – ji gyvena Londone, kaip ir kūrinį remiksavęs britų duetas „Full Intention“. Tad dvejonių, kokio muzikos takelio norėčiau muzikiniam fonui nebeliko. Kaip mat susisiekiau su Alina bei paprašiau leidimo.

Džiaugiuosi, kad atlikėja sutiko ir taip netikėtai sukūrėme bendrą keturių londoniečių, iš kurių du – lietuviai, kūrinį, kurį kviečiu pažiūrėti bei paklausyti. Migla tvyrojo ir sekantį rytą. Kadangi pirmą rūko rytą daugiau paskyriau kelionei netoli Temzės, kur migla buvo įspūdingiausia, tądien nusprendžiau užsukti į „Victoria“ parką, kuriame padaryta dalis nuotraukų. Taip pat sukūriau ir versiją su muzikiniu fonu, galbūt norėtumėte pažiūrėti ir ją.

Tą pačią rūko dieną pažįstamas paminėjo ir kokią nuostabią, ypatingą fotosesiją jis buvo matęs Venecijoje naktį, esant miglai. Pagalvojau, būtų nuostabu užfiksuoti ir tokį Londoną. Ir ką jūs galvojate? Lyg būtų išgirsta, tą pačią naktį Londoną užklupo ir itin tiršta naktinė migla.

Tačiau kol susiruošiau ja pasinaudoti, per porą valandų migla visiškai išsisklaidė. Taip dar kartą gavau pamokėlę, kad ypatingos sąlygos, akimirkos nelaukia: jei jau jas gavai, privalai ilgai nedelsti ir tuo pasinaudoti čia ir dabar. Tad teks palaukti jau kitos naktinės miglos.