Didysis barjerinis rifas Australijoje per praėjusius 25 metus neteko pusės savo koralų. Nyko visos koralų rūšys, rodo tyrimas, kurio rezultatus trečiadienį skelbia specializuotas žurnalas „Proceedings of the Royal Society Journal“. Tyrimo autoriai įspėjo dėl nepataisomos žalos jautriai ekosistemai, jei nebus sustabdytas klimato, o kartu ir vandenynų šilimas.

Savo tyrime mokslininkai įvardija ketverius metus, per kuriuos didžiausiame pasaulio koraliniame rife, esančiame Australijos šiaurės rytinėje pakrantėje, smarkia bluko koralai. Pirmą kartą šis reiškinys fiksuotas 1998 metais.

 Pastarąjį kartą koralai bluko 2016 ir 2017 metais. Šių metų pradžioje stebėtas koralų nykimas tyrime dar neatsispindi.

Koralai yra jautrūs organizmai, galintys egzistuoti tik esant tam tikroms temperatūroms. Jie gyvena simbiozėje su tam tikromis vienaląsčių dumblių rūšimis, kurios jiems suteikia spalvą.

Jei vandens temperatūra kyla, koralai atstumia dumblius ir taip kartu praranda savo spalvą. Jei situacija tęsiasi pernelyg ilgai, koralai visiškai miršta.

To priežastis, mokslininkų duomenimis, pirmiausiai yra klimato kaita ir su tuo susijęs vandenynų šilimas. Be to, rifą pažeidžia koralus naikinančios jūrų žvaigždės, kurios dėl žemės ūkio nuotekų smarkiai dauginasi.

UNESCO 2 300 km ilgio koralinį rifą 1981 metais paskelbė pasaulio gamtos paveldu. Iš 2 500 atskirų rifų susidedančioje teritorijoje gyvena retos gyvūnų ir augalų rūšys. Joms iškilęs negrįžtamas pavojus, įspėja studijos autoriai.