This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Mokslininkai pateikė stulbinančias aplinkos tyrimo išvadas: to nebuvo net per Antrąjį pasaulinį karą

ELTA ir lrytas.lt inf.

 Oro tarša pasaulyje sumažėjo dėl pendemijos.
 Oro tarša pasaulyje sumažėjo dėl pendemijos.
 Oro tarša pasaulyje sumažėjo dėl pendemijos.
 Oro tarša pasaulyje sumažėjo dėl pendemijos.

Dėl koronaviruso pandemijos metu įvestų karantino apribojimų pirmąją 2020 m. pusę pasaulis patyrė precedento neturintį šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos sumažėjimą, didesnį nei 2008 m. finansų krizės metu ir net per Antrąjį pasaulinį karą, teigiama trečiadienį publikuotame tyrime.

Valstybėse įvedus karantino apribojimus, kuriais siekta pažaboti pirmąją koronaviruso bangą, CO2 tarša transporto, energetikos ir aviacijos srityse smarkiai krito, teigia tarptautinė mokslininkų komanda.

Pasitelkdami elektros gamybos, daugiau nei 400 miestų eismo intensyvumo, kasdienių keleivinių skrydžių ir pramonės gamybos bei vartojimo duomenis, mokslininkai nustatė, kad šiltnamio dujų tarša mažėjo labiausiai moderniojoje istorijoje.

Mokslininkai užsiminė, kad valstybės galėtų imtis tam tikrų žingsnių, kurie padėtų „stabilizuoti pasaulio klimatą“, šalių vadovams ieškant būdų atsigauti po ekonominio pandemijos šoko. Tiesa, tyrėjai pabrėžė, kad liepą CO2 tarša sugrįžo į įprastą lygį, daugelyje šalių sušvelninus karantino apribojimus.

Vienas iš tyrimo autorių Zhu Liu tikino, kad šis tyrimas yra pats tiksliausias pandemijos poveikio anglies emisijoms įvertinimas.

„Mums pavyko atlikti greitą ir tikslią apžvalgą, taip pat nustatėme grafikus, kurie rodo, kaip emisijos mažėja, priklausomai nuo karantino priemonių kiekvienoje šalyje“, – teigė prestižiniame moksliniame žurnale „Nature Communications“ publikuoto straipsnio vienas iš autorių Zhu Liu.

Per pirmąjį 2020 m. pusmetį, tyrėjų teigimu, CO2 tarša transporto srityje sumažėjo 40 proc., o energetikos ir pramonės srityse atitinkamai 22 ir 17 proc.