Įsibėgėjant spaliui Lietuvoje ir toliau stebima hidrologinė sausra. Anot Hidrometeorologijos tarnybos hidrologės Ramutės Bataitienės, jau du mėnesius šalyje trunkančią hidrologinę sausrą galėtų nutraukti nebent žiema su gausiu sniegu.

„Hidrologinė sausra Lietuvoje vis dar tęsiasi. (Kad ji pasibaigtų – ELTA), manau, jau net ir kelių savaičių nepertraukiamo lietaus neužtektų. Dabar labiausiai reikėtų geros žiemos, su sniegu, kuris virstų vandeniu.

Nes iš tikro viskas yra labai išsausėję, ir miškų gaisringumas yra dar pakankamai aukštas, ir upėse, šiandienos skaičiavimais, daugiau negu pusėje matavimo stočių vis dar stebima hidrologinė sausra“, – Eltai teigė hidrologė R. Bataitienė.

Anot hidrologės, šiuo metu vyraujantys lokalūs, trumpi lietūs tik trumpam pakelia vandens lygį upėse, o vos po kelių valandų dažniausiai vėl stebimas jo kritimas.

„Reikėtų, kad krituliai pasiskirstytų tolygiai, kad ne tik lokaliai, tam tikrose teritorijose, bet visos Lietuvos mastu lytų nepertraukiamas lietus, kuris papildo dirvos atsargas. O nuo trumpalaikio lietaus kai kuriose upėse tik kelioms valandoms pakyla vandens lygis, o paskui vėl nukrinta. Gali būti netgi 20 cm vandens pakilimas, o po kelių valandų vėl stebimas jo kritimas“, – kalbėjo R. Bataitienė.

„Kalbant, pavyzdžiui, apie Nerį, iki rugsėjo 1 dienos ji buvo nusekusi, paskui upės vandens lygis pradėjo didėti, atsigavo, bet dabar vėl stebimas nukritimas. Tad būna, kad riba, nuo kurios skelbiama sausra, yra viršijama, bet tai labai laikina. Dėl to mes nenutraukiame hidrologinės sausros, nes tai yra labai trumpalaikis atsigavimo poveikis“, – tęsė ji.

R. Bataitienė taip pat teigė, kad blogiausia situacija, kaip ir praėjusiais mėnesiais, išlieka Pietų ir Vidurio Lietuvoje. Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje, kur iškienta kiek daugiau kritulių, situacija yra geresnė. Hidrologė pažymi, kad šiuo metu labiausiai nusekusios yra Nemuno, Neries, Šventosios ir Nevėžio upės.

Hidrometeorologijos tarnyba Eltai taip pat pranešė, kad šiuo metu kiek geresnė situacija nei kitose upėse stebima Smardonėje ties Likėnais, Šventojoje ties Anykščiais bei Šušvėje ties Šiaulėnais.

Šiose upėse fiksuojamas vandens lygis yra kiek daugiau nei 20 cm aukštesnis už žemiausią vidutinį šiltojo sezono vandens lygį. Tuo tarpu Lėvens upėje ties Kupiškiu bei Akmenoje-Danėje ties Kretinga vandens lygis net 30 – 40 cm aukštesnis už minėtą nusekusio vandens lygį.

Anot tarnybos, yra upių, kuriose situacija nėra kritinė, tačiau artėjama prie hidrologinės sausros ribos. Strėvoje ties Semeliškėmis, Upitoje ties Eidukais, Minijoje ties Lankupiais ir Ventoje ties Papile vandens lygis yra apie 10 cm didesnis nei žemiausias vidutinis šiltojo sezono vandens lygis. Taigi trūksta apie 10 cm vandens lygio nusekimo iki hidrologinės sausros.

Rugpjūčio 14 dieną šalyje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra, primena ELTA.