Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, labiausiai apgyvendintoje JAV valstijoje šiemet įsiplieskė šeši didžiausi miškų gaisrai visoje istorijoje, kuriuos, kaip manoma, sukėlė karščio bangos, dažna perkūnija ir sausos sąlygos, dėl kurių klimato mokslininkai kaltina klimato kaitą.
Šiųmetiniuose gaisruose žuvo bent 31 žmogus ir buvo sunaikinta beveik 8,5 tūkst. namų, pranešime sakė Kalifornijos miškų ir priešgaisrinės saugos departamentas.
Kalifornijoje ankstesnis metinis išdeginto ploto rekordas buvo pasiektas 2018 metais, kai išdegė 2 mln. akrų plotas. Tuomet valstijai smogė mirtiniausias ir daugiausiai žalos sukėlęs miškų gaisras, pražudęs 85 civilius ir sunaikinęs beveik 19 tūkst. struktūrų kalnų mieste Paradise.
„Nėra žodžių apibūdinti tam, kas šiuo metu vyksta, – sakė Kalifornijos miškų ir priešgaisrinės saugos departamento atstovas Scottas McLeanas. – Tai tik parodo, kokia sausa yra ši valstija ir kokia pažeidžiama yra augmenija.“
Kalifornijoje nuo 2010 iki 2017 metų vyravo sausra, sukėlusi ligų ir vabzdžių užpuolimų, pražudžiusių šimtus medžių. Prieš tai valstiją gaisrai siaubė beveik šimtmetį – jie paliko daugybę apdegintų krūmų ir negyvų medžių, kurie įsiplieskia itin lengvai.
Visame pasaulyje dėl vyno pagarsėjusį Napos slėnį nusiaubė gaisras „Glass“, sunaikinęs keliolika vyno gamyklų. Vynuogynai yra pradėję darbus renkantis dūmams atsparias vynuogių rūšis, kadangi kai kurias rūšis paveikus dūmams, jas gali tekti išmesti.
Gaisrininkai, tikimasi, šią savaitę galės pailsėti, kadangi į valstiją turėtų atkeliauti vėsesni orai ir netgi lietus, sakė Kalifornijos miškų ir priešgaisrinės saugos departamentas.
