Kauno medžiotojai pirmiausia susirinko Raudondvario Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje.
Po Šv.Mišių iš bažnyčios Raudondvario dvaro link pajudėjo šventinės eitynės, kuriose dalyvavo medžiotojų klubų ir būrelių nariai, pasipuošę medžioklės apranga ir kitais atributais, raiteliai ant žirgų, dalyviai vedė žemaitukus, šalia jų ėjo skalikai, kitų, daugiausia medžioklinių veislių šunys.
Linksmai nusiteikę medžiotojai ir kiti eitynių dalyviai pasiekė Raudondvario dvarą, kur buvo galima pasigėrėti sumedžiotais trofėjais, įsigyti įvairių iš žvėrių kailio, odos, kaulų, ragų ar dantų pagamintų dirbinių, paragauti medžiotojų paruoštų vaišių. Buvo siūlomi tokie delikatesai kaip rūkyta bebriena, ant žarijų kepta stirniena, vytinta elniena ir daugybė kitų.
Susirinkusieji taip pat turėjo progos pasižvalgyti į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų surengtą gyvūnų iškamšų parodą, pasigrožėti senomis medžioklės fotografijomis, kuriose įamžintos ir svarbiausios tarpukario Lietuvos Respublikos asmenybės. Jas pristatė Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas, miškininkas ir dėstytojas Kęstutis Markevičius.
Renginį vedė humoristas, režisierius ir medžiotojas Artūras Orlauskas. Scenoje pasirodė dainininkas Deivis, grupė „Thundertale“, vyko saviveiklos ansamblių koncertas, ugnies šou.
Iš anksto organizuotame renginyje turėjo dalyvauti ir Kauno rajono seniūnijos, vykti senųjų amatų pristatymas, tačiau dėl koronaviruso pandemijos pavojaus šio sumanymo buvo atsisakyta.
Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas K.Markevičius sakė, jog ši šventė skirta prieš 100 metų įkurtos Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės draugijos veiklai paminėti.
„Draugija gimė Kaune, todėl jos įkūrimą ir minime netoli Kauno įsikūrusiame Raudondvaryje“, – kalbėjo K.Markevičius.
Jis pasakojo, jog 1920 metų spalį Gamtos tyrinėjimo stoties direktorius profesorius Tadas Ivanauskas, Miškų departamento direktorius, miško tipologijos mokslo Lietuvoje pradininkas Povilas Matulionis, Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos tarnautojai Elijošius Nonevičius, Jeronimas Paulionis ir Lietuvos kariuomenės vyresnysis leitenantas Bronius Žvynys įteikė raštą Kauno miesto ir apskrities viršininkui, prašydami įregistruoti Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugiją ir patvirtinti jos įstatus. Draugija buvo įregistruota 1921 metų vasarį.
Apie 30 tūkstančių žmonių šiuo metu Lietuvoje turi leidimus laikyti medžioklinius ginklus ir teisę medžioti.
Kauno medžiotojų sąjunga vienija per 2 tūkst. medžiotojų. Kaune veikia per 40 medžiotojų klubų. Nemaža dalis jų dalyvavo Raudondvaryje vykusioje šventėje.
„Medžiotojai ugdo taurų požiūrį į gamtą, saugo ir gausina laukinių žvėrių, paukščių išteklius, rūpinasi populiacijų produktyvumu, sąveika su aplinka, ekologine pusiausvyra.
Tačiau nereikia pamiršti, jog medžiotojai taip pat yra didelė gynybinė jėga. Lietuvos kariuomenėje yra apie 7 tūkst. karių. Medžiotojų turime maždaug keturis kartus daugiau. Kiekvienas medžiotojas yra savo šalies patriotas, visi turime gerus ginklus, mokame jais naudotis, puikiai pažįstame savo teritoriją. Reikalui esant, medžiotojai suremtų pečius ir stotų ginti tėvynės“, – kalbėjo K.Markevičius.
Kalbėdamas apie medžiotojams aktualias problemas Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas paminėjo tai, jog dėl dabartinio medžioklės įstatymo ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų Lietuva tam tikrais aspektais smarkiai atsilieka nuo kitų šalių.
Daugelis Europos valstybių medžioklės klausimais, konkrečiai kalbama dėl leidimo naudoti naktinius optinius taikiklius, yra kur kas labiau pažengusios nei Lietuva. Tai liečia ir aplinkines šalis – Lenkiją, Latviją, Estiją, kuriose šie taikikliai nėra draudžiami.
