This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Pajūrio lankytojai šiurpsta – valstybės saugomoje vietoje vieną po kito kerta medžius

Gediminas Pilaitis

Olando Kepurės skardžio lankytojams grėsmę kelia į jūrą virstantys medžiai.
Olando Kepurės skardžio lankytojams grėsmę kelia į jūrą virstantys medžiai.
Olando Kepurės skardis vilioja poilsiautojai ir turistus.
Miško paklotė ant skardžio nutrypta.
Nuo skardžio atsiveria žavūs jūros vaizdai.
Olando Kepurės skardis apgultas poilsiautojų. 
Virstantys medžiai - pavojus lankytojams.
 Šis senas medis jau pasmerktas griūčiai.
Medžiai virsta nuo stataus skardžio. 
 Medžiai virsta nuo skardžio.
Poilsiautojai susiranda egzotiškų vietelių.
 Medžių kelmai pakimba virš skardžio.
 Olando Kepurės skardis - ledynmečio tvarinys.
 Iš skardžio atodangų trykšta šaltiniai.
 Olando Kepurės skardis.
 Olando Kepurės skardis.
 Sausuoliai virsta žemyn.
Nuslenka ir žaliuojantys medžiai.
 Olando Kepurės skardis.
Bandoma žabais sutvirtinti skardį.
 Karklės pakrantėje - miško liekanos.
Jūra plauna nuvirtusius medžius.
 Karklės pakrantė po audros.
Karklės pakrantė po audros.
Karklės pakrantėje.
 Karklės pakrantėje.
Poilsiautojai traukia į Karklę.
 Automobiliai rikiuojami paplentėse.
Poilsiautojai traukia į Karklę. 

Pajūrio regioninio parko (PRP) lankytojus pašiurpino medkirčiai – ant vaizdingojo Olando Kepurės skardžio pradėta pjauti pasvirusius medžius. Ši vietovė yra valstybės saugomo gamtos paveldo vertybė.

Įtarę, kad parke vyksta negeri dalykai, žmonės apie medžių kirtimus pranešė aplinkosaugininkams. Bet šie nuramino gamtos mylėtojus – visi darbai esą yra suderinti su jais ir kitomis institucijomis.

Virstančio pušys – grėsmė žmonėms

Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Kretingos regioninio padalinio ir Pajūrio regioninio parko darbuotojai susitarė ant Olando Kepurės skardžio iškirsti iki 20 medžių, keliančių grėsmę lankytojams – jie bet kada gali nuvirsti. Kitus žadama tik apgenėti.

Seni medžiai nuolat ritasi nuo skardžio. Neseniai viena krituolis vos neužvirto ant sėdinčių poilsiautojų – gerai, kad šakomis įsirėmė į kitų medžių lajas, niekas nenukentėjo.

„Įvertinę visų ant Olando Kepurės skardžio augančių senų medžių būklę, nusprendėme kai kuriuos pašalinti“, – aiškino VMU Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.

Pirmiausiai kertamos nudžiūvusius pušys. Jos bet kada gali lūžti ir nusiristi nuo skardžio kartu su žemėmis.

Anksčiau medžiai nuslinkdavo

Parkuose vasarą negalima pjauti medžių, bet šįkart nuspręsta, jog delsti netikslinga. Pajūryje žiema buvo be įšalo, vėjai medžius ant stataus skardžio išjudino, išdraskė jų šaknis – nuslinkę į Karklės paplūdimį, kur vaikštinėja žmonės, jie pridarytų daug bėdų.

Anksčiau, kai Olando Kepurės skardžio kraštas priartėdavo prie medžių, jie patys nuslinkdavo žemyn, o dabar pjaunami ir genėjami, nes virsdami gali išlaužyti kitus. Palikti kelmai kurį laiką sutvirtina smėlėtą dirvožemį.

PRP direktorius Darius Nicius tvirtino, jog benzopjūklai čia gaudžia teisėtai: „Visi kirtimai yra suderinti su valdžios institucijomis. Kretingos urėdijos miškininkus jau seniai raginome griebtis šio darbo – pašalinti prastos būklės, pavojingai pasvirusius medžius, kol neįvyko nelaimė“.

Skardį ardo bangos ir šaltiniai

Nuo 24,4 metrų aukščio Olando Kepurės skardžio regioninio parko lankytojams atsiveria nuostabūs vaizdai į Baltijos jūrą. Mišku apžėlusi vieta – parabolinė smėlio kopa, supustyta ant morenos gūbrio. Jį prieš 13-15 tūkstančių metų suformavo iš Skandinavijos atslinkę ledynai.

Unikalų Baltijos pajūrio gamtos paminklą nuolat atakuoja vėjai, apačioje gūbrį ardo jūros bangų mūša. Karklės paplūdimys nusėtas per audras iš morenos pagrindo išplautais dideliais rieduliais ir mažais akmenukais.

Olando Kepurės skardžio paviršių sutvirtina krūmynų ir medžių šaknys, bet jas plauna liūtys, tirpstantis sniegas, iš molžemio sruvenantys šaltiniai. Senos pušys palengva svyra, o paskui, netekusios atramos, virsta į paplūdimį.

„Šalindami tokius medžius kiek sumažinsime erozijos poveikį. Kiekvienas krituolis, virsdamas su šaknimis, suformuoja nuošliaužą – su savimi nusineša sunkvežimį žemių“, – kalbėjo PRP vadovas D. Nicius.

Specialistai pavojaus neįžvelgia

Žvelgdami į nuožliaužų išvagotą  Olando Kepurės skardį, silpnesnių nervų vietiniai gyventojai baiminasi, kad jūra anksčiau ar vėliau pasiglemš visą mišką ir priartės prie Girulių-Karklės plento.

Tačiau aplinkosaugos specialistai ir krantotvarkininkai pavojaus būgnų dar nemuša. Pasak jų, nors skardis ir slenka, šalia nėra jokių žmonių trobesių, įrenginių, kuriems nuošliaužos keltų grėsmę.

„Girdime įvairių nuomonių, kaip tvirtinti skardį, bet geologai, kitų sričių mokslininkai mums pataria nesikišti į gamtą – tegul čia vyksta naturalūs procesai. Tuo ši vietovė ir patraukli – kraštovaizdis nuolat keičiasi“, – aiškino D. Nicius.

Olando Kepurės skardis apmiršta tik žiemą, o vasarą jis – vienas lankomiausių objektų Lietuvoje. Gamtos paminklą apgula pajūrio kurortuose atostogaujantys poilsiautojai, turistai, dviratininkai.

Paplentėse – automobilių virtinės

Nereguliuojamas lankytojų srautas – dar viena skardžio bėda. Miško paklotė ant Olando Kepurės – kaip ištrypta arklių kaimenės, todėl vėjas išpusto smėlio daubas, įgriovos apnuogina medžių šaknis.

Nedrausmingi poilsiautojai šiukšlina mišką, laipioja skardžiu, kai kurios egzotikos pajūrio gamtoje ieškančios porelės įsigudrina medituoti, gėrėtis saulėlydžiais, įtaisusios erozijos išgraužtų molžemio šlaitų įdaubose.

Apjuoti skardį spygliuotomis tvoromis, paversti jį rezervatu, kaip slenkančių kopų ruožą Kuršių nerijos nacionaliniame parke, apmokestinti lankytojų vizitus. Aplinkosaugininkai mano, jog tai – neįmanoma misija.

Plento pakraštyje įrengta šiuolaikiška 39 vietų automobilių stovėjimo aikštelė žalingo antropogeninio poveikio gamtos paveldo objektui nė kiek nesumažino – vasarą ji kone visada būna užkimšta.

Savaitgaliais ties Olando Kepurės skardžiu susitvenkia šimtai turistų. Atvykėliai savo automobilius, nepaisydami kelio ženklų, rikiuoja Girulių-Karklės plento pakraščiuose.

Kai daug auklių – vaikas be galvos

Etnokultūrinio draustinio vietovė būtų patikimiau apsaugota, jeigu žmonės būtų drausmingesni - vaikštinėtų nurodytais maršrutais, būtų įrengta daugiau medinių takų, laiptų nusileisti prie jūros. Kol kas tik vienas medinis takas veda į regyklą.

Pajūrio regioninio parko darbuotojų pareiga – akylai prižiūrėti gamtos paveldą, pritaikyti jį žmonių poreikiams, bet aplinkosaugininkai teigia ne viską galintys aprėpti, padaryti savo ištekliais ir jėgomis.

Olando Kepurės skardžio teritoriją administruoja Klaipėdos rajono savivaldybė, Karklę supančius miškus kontroliuoja Kretingos urėdija, regioninio parko sergėtojai rūpinasi kitais reikalais. Kai daug auklių – vaikas be galvos.

„Visi sutinka, kad šią gamtos paveldo vertybę reikia saugoti. Bet vos tik kalba nukrypsta į poilsio infrastruktūros gerinimą, investicijas, nelengva rasti visiems priimtinų sprendimų“, – apgailestavo D. Nicius.

Karklės žemę siūlo verslininkams

Netoli Karklės kaimo - laisvas 1,8 hektarų ploto žemės sklypas, kuriame galima įrengti kur kas didesnę lengvųjų automobilių, turistinių autobusų talpinančią stovėjimo aikštelę. Nuo jo kelias miško taku iki Olando Kepurės skardžio - trumpesnis.

Valdininkams svarstant planus ir galimybes, pasikeitė įstatymai – automobilių stovėjimo aikšteles dabar galima statyti tik kelių juostai priskirtose zonose, o tinkamas žemės sklypas Karklės laukuose yra atokiau plento.

Klaipėdos rajono savivaldybė, regis, nelabai linkusi investuoti biudžeto lėšas į dar laisvą žemės plotelį Karklėje – siūlo jį verslininkams už teisę ten įsirengti automobilių aikštelę ir ją eksploatuoti.