Siūlome pradėti nuo kerinčių Vilniaus apylinkių, kurios traukia ir stebina tiek žmogaus, tiek gamtos sukurtu grožiu.
Daugiau apie tai galite rasti čia.
Altanos kalno regykla, Krivių g., Vilnius
Kalno pavadinimas Altana yra kilęs iš italų kalbos žodžio altano, reiškiančio terasą ant stogo ar pavėsinę. Kalnas yra dešinėje Vilnios pusėje ir į pietryčius nuo Bekešo ir Trijų kryžių kalnų. Nuo kalno viršūnės atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.
Pūčkorių atodangos apžvalgos aikštelė, S. Batoro g., Vilnius
Ši aikštelė pritaikyta dideliam lankytojų srautui: sumontuotos medinės terasos, laiptai, įrengtos aikštelės su pavėsinėmis. Atodangos infrastruktūra puikiai pritaikyta ir neįgaliesiems. Žmonėms su judėjimo negalia įrengti serpantino konfigūracijos pandusai link atodangos viršaus.
Balsio regykla, Krakiškių g., Vilnius
Verkių regioninis parkas negali pasigirti dideliais aukščių skirtumais, kaip Pavilnių, todėl ir kalvų bei reginių gausa.
Bet Verkiai garsėja daugybe vandens telkinių ir jų grožiu, kuriais galima pasigrožėti nuo ant Balsio ežero rytinio kranto įrengtos regyklos.
Nuo jos atsiveria vaizdas į Žaliuosius ežerus ir mėlynus jų vandenis bei aplinkui plytinčius miškų masyvus.
Ribiškių erozinio kalvyno pėsčiųjų trasa, Minsko pl. 14, Vilnius
Trasos maršrutas parinktas siekiant atskleisti Pavilnių regioninio parko, Ribiškių kraštovaizdžio draustinio išskirtinę vertę.
Takas vingiuoja ypatingu reljefu, tai kyla į kalvą, tai vėl leidžiasi. Einant taku labai sunku patikėti, kad vis dar esi Vilniuje. Nedidelė trasos dalis eina arti kelio, tačiau likusioje praktiškai negirdėti automobilių ir kitų miesto triukšmo šaltinių.
Trasos sužymėta mėlyna ir žalia spalva. Mėlynoji – daugiau nei 6 km ilgio pagrindinė pėsčiųjų trasa. Žalioji, dar vadinama Ribiškių pėsčiųjų ir slidininkų trasa – nesiekia 3 km.
Senasis Vilniaus – Kauno traktas, Titnago g. 6, Vilnius
Visai šalia dabartinio išvažiavimo į Kauną, Savanorių pr. gale į Panerio kalną vingiuoja senoji kelio Vilnius – Kaunas atkarpa. Ši vieta persmelkta istorijos, tačiau mažai kam žinoma.
1794 metais šiuo keliu traukėsi nuo sukilėlių bėgantys carinės kariuomenės daliniai, o 1812-aisiais – Didžiosios Napoleono Bonaparto armijos likučiai.
Vienas pagrindinių to meto Lietuvos kelių pasižymėjo ne tik statumu, bet ir siaurumu. Juo vargiai prasilenkdavo du vežimai, tad, pasak Sirokomlės, kylantieji į kalną šaudę į orą tam, kad įspėtų tuos kas juo leidžiasi.
Vilsos upelio kriokliai, Žemieji Semeniukai, Trakų r.
Tai vienintelis upelis Lietuvoje su natūraliais kriokliais. Vos kelių kilometrų Vilsa tekedama per klintinius tufus suformavo eilę mažesnių ir didesnių krioklių (mes suskaičiavome mažiausiai 4). Didžiausias siekia 1,5 m, bet kasmet kriokliai kinta ar gali atsirasti naujų.
Vilsos slėnis taip pat įspūdingas ir gilus, nors aplink upelį natūralus miškas ir pritaikytų takų nėra, tačiau nužygiuoti iki pat santakos su Nerimi būtina. Rekomenduojama ekstremalesnių pasivaikščiojimų mėgėjams.
Paneriškių skardžio regykla, Paneriškės, Elektrėnų sav.
Nuo kairiajame Neries krante ties Paneriškių kaimu esančio skardžio atsiverianti panorama – viena įspūdingiausių Lietuvoje.
Iš čia galima apžvelgti miškingą Neries slėnį, upės vagoje besiformuojančias salas ir seklumas. O plaukiant Nerimi atrodo, lyg atsiremtum į stačią smėlio sieną!
Paneriškių skardžio aukštis – apie 70 m, ilgis palei upės vagą – apie 500 m. Šis skardis išskirtinis dar ir tuo, jog čia taip pat gausu retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų.
Akmens skulptūrų parkas „Vilnoja“, Sudervė, Vilniaus r.
Akmens skulptūrų parkas „Vilnoja“ pakrikštytas ežero vardu. Netikėta ir unikali idėja buvo eksponuoti skulptūras ne tik sausumos landšafte, bet perkelti jas ir į ežerą.
Šiuo metu skulptūrų parke eksponuojamos virš 60 monumentaliu granito skulptūrų.
Bradeliškių piliakalnis, Bradeliškės, Vilniaus r.
Neries regioninio parko pasididžiavimas Bradeliškių piliakalnis žavi savo didybe ir mena senovės istoriją.
Kadaise čia stovėjo didelė medinė pilis, kurią saugojo natūralios gamtos kliūtys (aplink išsivagojęs Dūkštos upelis) bei įrengti papildomi gynybiniai elementai: pylimai ir grioviai.
Šis piliakalnis buvo vienas iš ypač svarbių gynybinių taškų tarp dviejų Lietuvos sostinių – Kernavės ir Vilniaus.
Skaisčio stovyklavietė, Varnikai, Trakų r.
2018 m. Trakų miškų ūrėdijos įrengta stovyklavietė driekiasi 450 metrų ežero pakrante, jos teritorija užima net 3,3 ha plotą, kuriame įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, 740 metrų ilgio pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų aikštelė, laužavietės, pavėsinės, persirengimo kabinos, palapinių statymo vietos ir kiti kokybiškam poilsiui gamtoje reikalingi objektai.
