1. Merkinės apžvalgos bokštas, Merkinė, Varėnos r.
Bokšto vieta – aukštas Nemuno krantas, apaugęs tipiniu Dzūkijos mišku – pušynu. Anot parko direkcijos, būtent šis aspektas ir padiktavo pagrindinę bokšto architektūros idėją.
Bokštas nedominuoja aplinkoje, priešingai, tarsi ištirpsta pušyne: jo atramų dydis, spalva, išdėstymas formuoja tarsi „medžių grupę“, savotišką gojelį – primena aplinkui augančius medžius.
Apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 m aukštyje, jos netaisyklingos formos, primena stilizuotas pušų lajas. Į aikšteles patenkama laiptais, vingiuojančiais tarp atramų, tai tarsi miško takelis.
Šis „takelis“, vesdamas lankytoją aukštyn ir sukinėdamasis tarp medžių, atveria naujų vaizdų į mišką, kol galų gale atveda į apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas.
Lankytojas iš bokšto gali pasigrožėti ir Merkinės miestelio vaizdu. Nors didžiąją jo dalį slepia miškas, tačiau virš jo iškyla XVII a. architektūros paminklas – Merkinės Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, krašto muziejaus smailė, o už jų tolumoje matyti ir Merkio slėnio pievos.
Gražiausi vaizdai nuo bokšto atsiveria vakarop, kai į šilus besileidžianti saulė nuauksina Nemuno vandenis.
2. Merkinės piliakalnis, Merkinė, Varėnos r.
Merkinės piliakalnis bei nuo jo atsiverianti Nemuno ir Merkio santaka jau seniai tapo Dainavos krašto simboliu. Ties Merkio ir Nemuno santaka, kairiajame Stangės upelio krante, nupjauto kūgio formos kalvoje stūkso piliakalnis.
Kalvą iš trijų pusių juosia Nemuno ir Stangės slėniai, o iš šiaurės jį gilia dauba atskiria nuo gretimų aukštumų.Kalvos šlaitai gana statūs, nuo Nemuno pusės iki 30 m aukščio.
Išlikusioje dydžio piliakalnio aikštelės dalyje (didesnė jos dalis nuslinko į Stangės slėnį) pietiniame bei rytiniame krašte yra iki 1,5 m aukščio nuo aikštelės paviršiaus pylimo liekanų.
Merkinės pilis greičiausiai pastatyta XIII a. a. pusėje. XIV a. – XV a. pr. tapo svarbiausiu panemunės kariniu – strateginiu centru kovose su Livonijos ordinu. Strateginis trikampis Vilnius – Kaunas – Merkinė tuo metu sudarė pagrindinę krašto gynybos sistemą.
Nuo 1377 m. kryžiuočių kronikos pilį dažnai mini „Merkenpille“ bei „Merkenpil“ vardais. 1391 m. lapkričio 30 d. kryžiuočiai pilį paima, o 1394 m. pilies įgula, traukdamasi pati ją sudegina. Dar kartą pilis buvo sudeginta kryžiuočių 1403 m.
3. Puvočių apžvalgos bokštas, Puvočiai, Varėnos r.
Mobiliojo ryšio bokšte yra įrengta apžvalgos aikštelė – 30m. aukštyje. Bokštas iškilęs aukščiau miškų, tad nuo apžvalgos aikštelės atsiveria toliai ir aplinkui matosi žalia miškų jūra. Verta įkopti ir pasižvalgyti.
4. Liškiavos piliakalnis, Liškiava, Varėnos r.
Liškiavos piliakalnis, dar vadinamas Raganos mūru, Pilies kalnu, įrengtas kairiajame Nemuno krante į pietvakarius nuo miestelio, už Bažnyčios (Alkakalnio) kalno. Tai ilga, masyvi kalva, kurios pietiniai bei pietrytiniai 30 m aukščio šlaitai leidžiasi į Nemuną su įspūdingai atsiveriančiu kraštovaizdžiu.
Nustatyti 3 piliakalnio apgyvendinimo etapai: I tūkst. pirmos pusės vidurio, II tūkst. pradžios ir XIV a. pradžios, kai apleistame piliakalnyje, greičiausiai Vytauto Didžiojo iniciatyva, buvo pradėta mūrinės Liškiavos pilies statyba. Kultūrinio sluoksnio gylis iki 1,5 m. Prieš Žalgirio mūšį pradėta statyti pilis liko neužbaigta.
5. Veisiejų apžvalgos bokštas, Kailiniai, Lazdijų r.
Veisiejų regioninio parko apžvalgos bokštas – įrengtas Kailinių kaime, Snaigyno ežero šiaurės vakarinėje dalyje. Iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, jo vaizdu, o iš kitos pusės – atsiveriančia Veisiejų panorama.
Statinys forma primena taurę ar vėjo sūkurį. Ant truputį pasvirusių kolonų rato įrengta aikštelė, į kurią veda sraigtiniai laiptai.
6. Prelomciškės piliakalnis, Prelomčiškė, Lazdijų r.
Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioninio parko piliakalnių. Prelomciškių piliakalnį, kaip ir kitus parke esančius piliakalnius, supylė jotvingiai – artima lietuviams baltų gentis.
Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad piliakalnio papėdėje būta gana didelės jotvingių gyvenvietės, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Piliakalnis žmonėms tarnavo nuo I tūkstantmečio iki XIII a. Nuo jo atsiveria įspūdingi vaizdai į plačią Dzūkijos jūrą – Dusią.
7. Metelių apžvalgos bokštas, Meteliai, Lazdijų r.
Pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie kelio Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka, stūkso 15 metrų aukščio Metelių apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria Metelio ežero, Metelių kaimo, Kimsinės pievos panorama ir siauras Dusios ežero ruožas.
Šiltuoju metų laiku Metelio ežero įlankoje stebimi gausūs gulbių nebylių ir juodų nardančių paukščių, laukių, būriai. Iš medžio ir metalo pastatyta bokšto konstrukcija primena susuktą nendrių pėdą.
8. Punios piliakalnis, Punia, Alytaus r.
Punios piliakalnis yra vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvoje, turįs savitą ir sudėtingą istoriją. Piliakalnį išgarsino nuo seno gyvas padavimas, kad čia, apgultuose Pilėnuose nelygioje kovoje su kryžiuočiais narsiai gynėsi ir tragiškai žuvo visi pilies gynėjai kartu su kunigaikščiu Margiriu.
Po pirmosios pilies sunykimo XV-XVIII a. piliakalnio viršūnėje stovėjo puošnūs rūmai – Punios valdytojų rezidencija. Apie buvusią prabangą liudija gausūs radiniai ir storas trijų laikotarpių kultūrinis sluoksnis.
Tarpukariu iki 1938 m. ant piliakalnio stovėjo kelios ūkininkų sodybos, aikštelė buvo ariama. Pasigėrėjus nuo piliakalnio viršūnės atsiveriančia puikia Nemuno slėnio ir garsiojo Punios šilo panorama, reikia išilgai pereiti aikštelę ir senais akmeniniais laiptukais nusileisti prie Punelės.
Netoli upelio pralaidos vandens simfoniją groja Nečiuikų šaltinis – kriokliukas.
9. Birštono apžvalgos bokštas, Birštonas
Kad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje.
Bokšto apžvalgos aikštelė – 45 m aukštyje, viso bokšto aukštis – 55 m. Kylant į bokštą įrengtos šešios atokvėpio vietos, kadangi įveikti tokį aukštį be poilsio būtų sunkoka.
10. Mergakalnio apžvalgos aikštelė, Dovainonys, Kaišiadorių r.
Mergakalnio atodanga – aukščiausia atodanga, esanti prie Kauno marių (42 m aukščio). Nuo jos atsiveria platus vaizdas. Matosi Paukščių sala, Kruonio HAE. Vienas iš padavimų mena, kad nuo šio skardžio buvo numetamos palaido elgesio moterys.
Prieš metant jos buvo įkišamos į statines, prikaltas vinių, arba į maišus, kartu su pasiutusiomis katėmis.
