Atvykstantiems turistams tapo nesaugu, tačiau pradėti tvirtinti šlaitą buvo galima tik atslūgus vandeniui.
„Toje vietoje takas tikrai nebeįgrius, bet nėra garantijos, kad šlaitas nenuslinks kurioje nors kitoje vietoje, – sakė Panemunių regioninio parko direkcijos vadovas Mindaugas Janušonis. – Kai pavasarį Vaiguva patvinsta, srovė graužia šlaitus“.
Nerimą kėlė būsimų darbų sąmata
Kai tik upėje nuslūgo vanduo, iš karto buvo imtasi atstatyti šlaitą. Šiuo metu takas yra saugus ir laukia lankytojų.
Vaiguvos upės-gatvės takas kol kas yra Panemunių regioninio parko rekreacinės infrastruktūros dalis, neturinti kadastrinio numerio.
Takas nėra įregistruotas Registrų centre, todėl regioninis parkas negali dalyvauti projektuose ir gauti finansavimą.
„Planuojame taką perduoti Šakių savivaldybei. Ji šiuo metu atlieka kadastrinius matavimus. Po to bus galima gauti finansavimą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, ir takas bus kapitališkai atnaujintas, atsiras naujų stendų, suoliukų“, – teigė M.Janušonis.
Kai prieš kurį laiką Panemunių regioninio parko direkcija nusprendė sutvarkyti nuslinkusį šlaitą ir pėsčiųjų taką, teko pasukti galvą dėl darbams reikalingų pinigų.
„Jei būtume samdę rangovus, darbai būtų kainavę 10 tūkst. eurų. Tokių pinigų direkcija neturi. Regioninis parkas apskritai per metus iš lankytojų surenka tik 3 tūkst. eurų.
Džiaugiuosi, jog su Plokščių seniūnijos ir Šakių savivaldybės pagalba darbai kainavo 1000 eurų, prisidėjo ir regioninis parkas.
Šlaitas buvo sutvirtintas armatūra ir akmenimis, dirbo seniūnijos darbininkai“, – kalbėjo M.Janušonis.
Upe leidžiama važiuoti tik vietiniams
Neįprasta upė-gatvė Plokščiuose atsirado prieš daugybę metų, kai ūkinius pastatus sodybų gyventojai pasistatė ant upelio kranto, kelią nebebuvo kur tiesti, nes iš abiejų Vaiguvos pusių – medžiais apaugę stati šlaitai.
Pastaruoju metu penkiose sodybose liko keliolika nuolatinių gyventojų.
Pirmieji gyventojai greitai įsitikino, jog kelią jiems gali atstoti upelis.
Jo dugnas yra tvirtas, padengtas nugludintais akmenėliais, – važiuoji lyg ne pačiu prasčiausiu žvyrkeliu.
Upelį maitina daugybė šaltinių, besiskverbiančių iš šlaitų. Vanduo – ledinis ir labai skaidrus.
Turistus žavi mediniai tilteliai, ant kurių dažniausiai fotografuojasi.
Prieš kurį laiką Vaiguvos upės-gatvės prieigose buvo pastatytas eismą draudžiantis ženklas.
Anksčiau, kai žmonės važinėdavo arkliais, problemų nebūdavo, tačiau civilizacijos rykštė kirto unikaliam gamtos kampeliui.
Vietiniai, pastebėję piktnaudžiaujančius atvykėlius, kurie važinėdavo upeliu ir plaudavo savo mašinas, pasipiktino tokiu elgesiu, todėl ir atsirado draudžiamasis ženklas.
Teisę važiuoti upe-gatve turi tik ant Vaiguvos krantų įsikūrę gyventojai.
Neįprasta gatvė vingiuoja kelis šimtus metrų, į kiekvieną sodybą iš upelio yra įvažiavimas.
Neseniai Panemunių regioninio parko direkcijai vienas gamtos mylėtojas atsiuntė nuotrauką, kurioje užfiksuotas Vaiguvoje lengvąjį automobilį beplaunantis brandaus amžiaus vyriškis.
Šiaip turistai neteršia Vaiguvos pakrančių, gerbia vietos gyventojus bei upę-gatvę prižiūrinčių žmonių darbą, todėl pastarojo vyriškio poelgis papiktino ne tik regioninio parko direkciją.
„Nuotraukoje aiškiai matomi automobilio registracijos numeriai. Viską perdavėme policijos pareigūnams bei aplinkosaugininkams, kurie išsiaiškins vyro asmenybę ir, tikėkimės, nubaus“, – sakė M.Janušonis.
Vaiguvos pakrantės žavėjo V.Kudirką
Istorikė Gražina Kazarian, dažnai lydinti turistus po įdomesnes Plokščių apylinkes, pasakojo apie įspūdingus potvynius Vaiguvoje, dėl kurių gyventojai turėdavo palikti namus.
Kalbama, jog po potvynio sugrįžę žmonės krosnyse rasdavo lydekų.
Vaiguvos pakrantėmis mėgdavo vaikščioti Vincas Kudirka, kai viešėdavo Plokščiuose pas visuomenės veikėją ir pedagogą Petrą Kriaučiūną (1850–1916), beveik 10 metų Plokščiuose dirbusį taikos teisėju.
V.Kudirka savotiškai garsino Vaiguvą, į šį gamtos kampelį vesdavosi į Plokščius atvykstančius tautinio atgimimo veikėjus, Europos kalbininkus.
