Atraskite pasaulį Lietuvoje: pažinkite lietuviškąjį Versalį, Pompėją, Monmartrą ir Monaką

„Norime paskatinti mūsų vietos keliautojus kūrybiškai pažvelgti į susiklosčiusią situaciją. Apribotos kelionės po pasaulį neturėtų atimti kelionių teikiamo atradimo džiaugsmo – juk dalį pasaulio galime rasti ir Lietuvoje“, – sako Gerda Butkuvienė, „Keliauk Lietuvoje“ Turinio projektų vadovė, ir prideda, kad Lietuva dažnam yra dar neištyrinėta ir pilna netikėtumų.

Kaip ir viso pasaulio turistų numylėtoje Venecijoje, Mingės kaimelyje pagrindinė gatvė – Minijos upė. Per upę neveda joks tiltas, tad norint aplankyti artimiausius kaimynus, tenka griebtis irklų.

Tiesa, Mingėje mažiau dideliam miestui būdingo šurmulio, daugiau harmonijos ir meilės gamtai. Iš šio Pamario žvejų kaimo vandeniu lengvai pasiekiama ir Rusnė, Ventės ragas, Nida bei kiti Kuršių Nerijos miesteliai.

Plungės dvaras, arba Oginskių rūmai, su antikinėmis skulptūromis ant stogo ir vienu didžiausių parkų Lietuvoje, yra įkvėpęs net M. K. Čiurlionį. Dvaro parke tyvuliuoja septyni tvenkiniai, kuriais galima pasigrožėti ne tik pasivaikščiojimų metu, bet ir iš šalia dvaro rūmų įrengtos terasos.

Ne, šįkart ne apie miestelį Jonavos rajone, o apie peizažą, nenusileidžiantį Alpių didybei. Pažintinis takas Kauno marių šlaite leidžia pasigrožėti Lietuvai neįprastu 5 ha ploto Kadagių slėniu. O jei paprasto pasivaikščiojimo negana – tako pabaigoje veši ąžuolų ir liepų giraitė, laukianti tikrų gamtos mylėtojų.

Akmeninis saulės sistemos modelis šalia Lietuvos etnokosmologijos muziejaus Molėtų rajone primena pirmykštes astronomines stebyklas, o pats muziejus siūlo pažvelgti į nemažiau mistiškus žmogaus ir kosminio pasaulio ryšius.

Tiems, kuriuos vis dėlto labiau domina žemiškos paslaptys, nevalia aplenkti muziejaus apžvalgos aikštelės ir nepasigrožėti Molėtų krašto giriomis ir ežerais.

Kadaise savo prezidentą, herbą, vėliavą bei valiutą turėjusi respublika Merkinės dvare galėjo tapti klestinčia valstybe valstybėje. Paulavos respubliką 1767 m. savo dvare įkūrė Povilas Ksaveras Bžostovskis.

Dvaro savininkas – respublikos prezidentas – panaikino baudžiavą ir leido valstiečiams laisvai tvarkyti savo turtą, verstis prekyba ir amatais, suteikė asmens laisvę, taip pat įsteigė mokyklą, stengėsi valstiečiams versti knygas, tad dvaro pajamos iki 1784 m. padidėjo daugiau kaip du kartus.

Valstybę vėliau pripažino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Jei ne Rusijos okupacijos grėsmė, galbūt iki šiol Lietuvoje turėtume miestą-valstybę, įsikūrusią netoli Vilniaus. XVIII a. gyvavusios progresyviosios Paulavos respublikos laikus šiandien mena dvaro griuvėsiai.

Pažintinis takas Aukštumalos aukštapelkėje leidžia pasijusti tarsi Afrikos savanoje. Kukli augmenija, neįprasta lietuvio akiai, ir neaprėpiamos platybės ir žavi, ir stebina – vis dėlto, kokia įvairi Lietuvos gamta.

Radviliškio rajone stūksančio Burbiškio dvaro parke tyvuliuoja tvenkinys su penkiolika salų ir vienuolika tiltelių, kalveles juosia kanalai, o dvaro prieigas kiekvieną pavasarį užlieja apie 200 tūkst. tulpių jūra.

Dvaro parką puošia K. Ulianskio skulptūros – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir poeto Adomo Mickevičiaus paminklas, Šv. Mergelės Marijos skulptūra, liūtų skulptūros ant Liūtų tilto, Fauno ir Nimfos skulptūros, Baženskių šeimos biustus ir herbai.

Menininkų respublikoje, įsikūrusioje sostinėje už Vilnelės, karaliauja laisvė, kūryba ir bohemiška atmosfera. Užupio respublikos prieigose įkurtas meno inkubatorius, o po tiltu į magiškąją meno meką lankytojus vilioja Užupio undinėlė – sakoma, kad kartą į ją pažvelgus, niekad nenorėsi palikti šios vietos.

Viduramžiais kilęs gaisras tarsi užkonservavo pirmos Lietuvos sostinės istoriją. Šiandien Kernavė – tik priminimas apie kažkada seniai seniai gyvavusį įspūdingą miestą.

Gyvenimą pusiasalyje tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros, kaip ir dykumoje, kuria vėjas, saulė ir smėlis. O šių stichijų galią ir rūstybę mena užpustyti kaimai, kurių vietoje dabar – žadą atimantis gamtos stebuklas – Mirusios kopos.

„Keliauk Lietuvoje“ sukūrė ir elektroninius atvirlaiškius, kuriais keliautojai gali pakviesti bičiulius ir artimuosius aplankyti šias vietas. Atvirlaiškius rasti ir siųsti draugams galite čia.

„Keliauk Lietuvoje“ komanda prašo keliautojų nepamiršti, kad gyvenvietėse ir kitose vietovėse, kur atstumas nuo kitų asmenų ar jų grupių yra mažesnis nei 20 metrų, vis dar draudžiama pasirodyti be apsaugos priemonių – kaukių ar respiratorių. Taip pat privaloma laikytis higienos etiketo ir saugaus socialinio atstumo. Parkuose, pažintiniuose takuose ir kitose lankytinose vietose atvirose erdvėse bei muziejuose būtina laikytis ne mažesnio nei 2 metrų atstumo nuo kitų lankytojų ar lankytojų grupių.