Šioje Lietuvos vietoje atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas, gaubiamas šiurpios istorijos

Atodangos yra išsidėsčiusios po visą šalies teritoriją, o tai leidžia apkeliauti daugybę nuostabių kampelių ir pamatyti daug daugiau, negu iš pradžių buvo galima tikėtis. 

Šios vietos neretai pasižymi ne tik įspūdingais vaizdais, bet ir šiurpia istorija.

Mergakalnio atodanga – aukščiausia atodanga, esanti prie Kauno marių (42 m aukščio). Nuo jos atsiveria platus vaizdas. Matosi Paukščių sala, Kruonio HAE.

Vienas iš padavimų mena, kad nuo šio skardžio buvo numetamos palaido elgesio moterys. Prieš metant jos buvo įkišamos į statines, prikaltas vinių, arba į maišus, kartu su pasiutusiomis katėmis.

Minija – didžiausia vakarų Žemaitijos upė – ypač vingiuota ir slenkstėta, į ją įteka Mišupės, Salanto upės, o slėnis išraižytas gausybe šaltinių, raguvų. Minijos skardžiuose gausu atodangų, nuo kurių atsiveria nepakartojami reginiai. Viena tokių – Dauginčių atodanga.

Tai viena įspūdingiausių Minijos upės slėnyje esančių atodangų (plotis – 44 m). Nuo jos viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės galima pasigrožėti nuostabiu reginiu atsiveriančiu į Minijos slėnį ir Prystovų kaimą. Šią vietovę vietiniai gyventojai vadina Lietuvos Šveicarija.

Atodanga atsiveria Jiesios vingyje dešiniajame krante, apie 1,5 km nuo jos santakos su Nemunu. Tai valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Panašių atodangų Baltijos šalių regione yra tik trys, tai – vienas pilniausių Europoje žinomų pjūvių, apimančių vidurinįjį ir vėlyvąjį Nemuno ledynmetį, maždaug prieš 75–18 tūkst. m.

Ši atodanga – tai Variaus upelio (kuriam pavadinimas duotas pagal vario atspalvio vandens spalvą) paplautas beveik 15 m aukščio skardingas dešinysis šlaitas. Atodanga – valstybės saugomas gamtinis kraštovaizdžio objektas.

Variaus atodangos ilgis palei Variaus upelį yra apie 26 m. Variaus atodangos kvartero storymei būdingos ledyno sustumtos ir suraukšlėtos nuogulos.

Pūčkorių atodanga paskelbta saugomu objektu 1974 m. Tai bene aukščiausia ir įspūdingiausia Lietuvoje atodanga, suformuota Vilnios upės sraunių vandenų. Jos aukštis – daugiau nei 65 m, plotis – 260 m.

Pūčkorių atodangoje regima senojo Medininkų apledėjimo storymė, suraukšlėta vėlesnių ledynų.

Paskutiniojo apledėjimo suformuota vaizdinga atodanga Murmulių atodanga yra Nevėžio kairiajame krante, gerai atsidengusi. Atodangos aukštis 9 m, ilgis palei upės vagą – 60 m.

Atodangoje atsidengia Nemuno (paskutiniojo apledėjimo) ledyno Baltijos stadijos paliktas priemolis moreninis rudai raudonas.

Pagrindinė atodangos dalis yra 1700 m ilgio ir 40 m aukščio. Joje atidengta ledynų suvilktų nuogulų storymė bei 7-10 m storio juostuotųjų ežerinių molių klodai, susiklostę dideliame prieledyninių Balbieriškio – Simno marių dugne.

Iš juostelių (dar vadinamų varvomis) skaičiaus galima nustatyti, kiek metų tyvuliavo šaltavandenės prieledyninės marios. Čia jos užsibuvo apie 200 metų.

Neries atodangos šlaitas labai status, matyti paskutinių apledėjimų morenų sluoksniai. Atodangos ilgis – 100 m, aukštis – 33 m.

1999 m. Andruškonių atodanga pakartotinai pripažinta valstybės saugomu gamtinio kraštovaizdžio objektu.

Tai unikali, tris geologinius sluoksnius atverianti atodanga. Jos apatinėje dalyje atsidengia viršutinio Devono smiltainis ir Neogeno periodo kvarcinio smėlo sluoksniai – svarbiausias Anykščių rajono gelmių turtas.

Nuo maždaug 300 metrų ilgio ir 27 metrų aukščio stataus dešiniojo Šventosios upės šlaito atsiveria įspūdingas gamtovaizdis.

Čia įrengti laiptai, takai, apžvalgos aikštelė, pastatyta prieplauka, sutvarkyti du iš žemių trykštantys šaltiniai.

Upės šlaite galima patogiai apžiūrėti slūgsančius uolienų sluoksnius: devono, neogeno bei kvartero – prepleistoceno ir pleistoceno, susiformavusius maždaug prieš 1,8 – 0,8 milijonus metų.

Priešais Bradeliškių piliakalnį esanti Dūkštų įspūdinga atodanga – vienas įdomiausių Dūkštos pažintinio tako objektų.

Dūkštos vandens srautui vingyje ties buvusia užtvanka išgraužus šlaito apačią, dalis šlaitą dengusių nuogulų nuslinko į upę – atsidengė šlaitą sudarančių nuogulų sluoksniai ir susiformavo atodanga. Dūkštų atodangos aukštis: 14 – 15 m, ilgis palei upės vagą – 20 m.

Aukštis: 35 – 36 m, ilgis palei upės vagą: 40 m. Netoli Karmazinų piliakalnio, Dūkšta pasuka į pietus, neįveikusi stataus 55 m aukščio klonio šlaito. Stiprios srovės nuolat ardomas šlaitas tai vienur, tai kitur nuslenka, atidengdamas šlaitą sudarančių nuogulų sluoksnius.

Viršutinė Karmazinų atodangos dalis labai užgriuvusi dėl biraus smėlio tarpsluoksnių, slūgsančių tarp molio ir morenos sluoksnių.

Tai viena vaizdingiausių Šventosios upės slėnio vieta, traukianti tiek turistus, tiek atodangą tyrinėjančius mokslininkus. Teigiama, jog Šventosios slėnis pradėjo formuotis maždaug prieš 10–12 tūkstančių metų.

Per paskutinįjį apledėjimą ji sugebėjo pragraužti visą Mikierių apylinkėse buvusią smėlingų – žvirgždingų nuogulų storymę (beveik 20 metrų storio) ir net po jomis esantį moreninį priemolį.

Purvių atodanga mena daugiau kaip prieš 35 tūkstančius metų buvusius ledynmečio laikus. Valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas yra viena iš nedaugelio Baltijos šalyse, paskutinio tarpledynmečio Mickūnų trečiojo pašiltėjimo, atodangų.

Objektas taip pat unikalus itin reta Viduriniojo Nemuno periodo atodanga ir saugantis dar daug neįmintų paslapčių.

15 metrų aukščio Svirkančių atodanga yra kairiajame Virvytės krante, Svirkančių rekreacinėje zonoje, Svirkančių kaime, Viekšnių seniūnijoje.

Nuo aukšto atodangos šlaito atsiveria išraiškingas Virvytės slėnio vaizdai, būdingi slėnio elementai – upės kilpa, salpinė ir pirmoji terasos, sala Virvytės vagoje.

Be to, Svirkančių atodanga yra labai siauros Virvytės kilpos linkyje. Taigi, šios upės slėnio morfologinės ypatybės yra labai įdomios ir jų buvimas vienoje vietovėje, gana retas reiškinys visame Virvytės slėnyje.

800 metrų ilgio ir 30 m aukščio atodanga, kurią sudaro Gastilionių pusiasalio smaigalys ir į abi puses nusitęsę aukšti šlaitai.

Atodangoje galima įžiūrėti moreninės dangos pjūvį, kuriame dviejų ledynų suguldyti du moreninio priemolio sluoksniai, perkirsti tarpledynmetyje tyvuliavusio ežero smėlio.

Lašinių konglomerato atodangą galima vadinti mažyčiu nenušlifuotu Kauno marių regioninio parko gamtos deimantu.

Kauno marių regioniniame parke Strėvos kraštovaizdžio draustinyje esanti Lašinių konglomeratų atodanga yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Einant akmenuotu griovos dugnu galima paganyti akis po užburiančią konglomeratų karalystę ir pasigrožėti unikaliu gamtos „dizainu“ – žiojėjančiomis uolomis, urvais.

Pasak geologų, tai unikali atodanga – tarsi atversta Anykščių krašto gamtos istorijos knyga, kurioje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio.

Tai viena didžiausių ikikvarterinių darinių atodangų Lietuvoje. Ji yra 20–30 m aukščio ir 25 m pločio. Vetygalos atodanga yra gamtos geologinis paminklas nuo 1964 m.