Raganų kalne eksponuojama apie 100 Lietuvos tautodailininkų ir menininkų darbų.
„Medinės Raganų kalno skulptūros jau gali būti vadinamos ilgaamžėmis, tačiau jos vargu ar atlaikytų reguliarią metų laikų kaitą be profesionalų priežiūros, – sakė įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė Lina Motuzienė. – Šįkart per simpoziumo savaitę atnaujintos skulptūrų detalės, nuvalytos samanos, puviniai, impregnuota mediena ir atlikti kiti kosmetiniai darbai, kad menininkų kūriniai dar ilgai džiugintų kurorto svečius.“
Medinių skulptūrų atnaujinimo simpoziumą finansavo Neringos savivaldybė. Raganų kalnas svečiams atviras visus metus, apsilankyti čia galima nemokamai.
Juodkrantės klimatas medžio skulptūroms nėra labai palankus. Tačiau Neringos muziejininkai įsitikinę, kad išsaugoti išskirtinį kompleksą – garbės reikalas. Jau beveik du dešimtmečius čia reguliariai rengiami medžio drožėjų simpoziumai – jų metu skulptūros rūpestingai restauruojamos.
Raganų kalnas – vieta, įdomi ne vien dėl žmogaus rankomis sukurtų medžio skulptūrų. Visas kalnas, kuris atrodo tarsi būtų specialiai supiltas ekspozicijai su pasivaikščiojimų maršrutu, iš tiesų yra išskirtinis Kuršių nerijos gamtos kūrinys – 42 metrų aukščio ištęstos pasagos formos, vadinamoji parabolinė kopa.
Anksčiau nuo kopos viršaus buvo matomi smėlynai, bet ilgainiui jos šlaitai apaugo pušimis. Tai – vienas iš nedaugelio Kuršių nerijoje išlikusių sengirės plotų.
Anksčiau ant kalno švęsdavo Jonines
Dabar Raganų kalnu vadinamas objektas pirmiausia žinomas kaip Jono kalnas: XIX a.–XX a. pradžioje Mažosios Lietuvos gyventojai čia kasmet švęsdavo Jonines.
Iki pat Pirmojo pasaulinio karo čia susirinkdavo muzikantai ir chorai iš Tilžės, Rusnės, Klaipėdos.
Įkvėptas pasakojimų apie Juodkrantės ir kalno praeitį vietos girininkas Jonas Stanius sumanė atgaivinti juos skulptūrų pavidalu. 1979 m. į pirmąją kūrybinę stovyklą, kuri buvo surengta Tarptautinių vaikų metų proga, susirinkę liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras.
Projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis.
1979–1981 m. surengti iš viso trys tokie simpoziumai, jų metu 50 medžio meistrų ir kalvių sukūrė dar 71 skulptūrą.
Įkvėpimo kūrėjai sėmėsi iš lietuvių etninės kultūros paveldo: pasakų, tautodailės.
