Ledynų suformuotas ir labai skaidrus
Žemaitijos nacionalinio parko Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rovena Augustinė pasakojo, kad Platelių ežeras – vienas seniausių ežerų Europoje, susiformavęs prieš daugiau nei 13 tūkst. metų, o tuo pačiu susiformavo ir kiti apylinkėse esantys ežerai. Platelių ežere yra ir 7 salos, visos turinčios pavadinimus: Pilies, Veršių, Briedinės, Ubagų, Šončelio, Pliksalė ir Gaidsalė.
Platelių ežeras yra 9 ežeras pagal dydį Lietuvoje ir yra tarp 8 giliausių Lietuvos ežerų – Giliausia vieta – apie 48,5 m. Tai vienas skaidriausių Lietuvos ežerų, jo vandens skaidrumas siekia beveik 8 metrus.
Platelių ežero ekosistema pradėjo formuotis dar prieš paskutinįjį apledėjimą. Jo natūralumą rodo tai, kad tai vienas iš švariausių Lietuvos ežerų, jo vandens kokybė atitinka geriamo vandens.
„Į Platelių ežerą suteka 17 upelių, išteka Babrungas, o aplink ežerą – daug pelkių, jos atlieka tarsi kempinės funkciją, sugeria nešvarumus. Be to, Platelių ežerą maitina požeminiai šaltiniai, esantys gana aukštai“, – sakė R. Augustinė.
Apsuptas miškų ir pievų
Pasak Žemaitijos nacionalinio parko gidės Aušros Brazdeikytės, Platelių ežeras švarus ir dėl to, kad aplink jį nėra vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla.
„Ežeras gilus, jame gera medžiagų – azoto, fosforo, kitų junginių – apykaita, nesikaupia organinės medžiagos, nevyksta dumblėjimo procesas. Prie vandens švarumo prisideda ir tai, kad aplinkui ežerą nėra taršos šaltinių, ežeras apsuptas daugiausiai miškų, gausiai augančių eglynų“, – pasakojo A. Brazdeikytė.
Tad skaidrus ežero vanduo itin patrauklus povandeniniam turizmui. Kadangi ežeras yra gilus, vandens temperatūra jame yra labai skirtinga – paviršiniuose sluoksniuose vasarą įšyla kaip ir kituose vandens telkiniuose, tačiau yra vietų, kur visus metus išlieka pastovi 6-8 laipsnių Celsijaus temperatūra.
Gyvūnija ir augalija – reta ir ypatinga
Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Giedrius Norvaišas teigė, kad parko teritorija – pakankama maža, tačiau yra beveik visos įmanomos buveinės, kurios aptinkamos Lietuvoje, išskyrus pajūrio.
„Platelių ežere randamos ir tipinės šio ežero žuvų rūšys – Platelių sykas ir seleva, likusi nuo ledynmečio. Augmenijos – labai daug ir įvairios, ypač Gaudupio pelkėje, kur sutinkamos saulašarės, gegužraibės“, – sakė G. Norvaišas. Platelių apylinkėse į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų gyvūnų ir augalų – ne viena dešimtis: paukščiai, žinduoliai, vandens ir sausumos augalai.
Todėl Platelių ežeras su apylinkėmis jau seniai pripažintas kaip vertinga ir saugotina teritorija. Dar 1960 m. čia buvo įsteigtas Platelių landšaftinis draustinis, o 1991 m. įsteigtas Žemaitijos nacionalinis parkas.
Saugus gamtos kampelis vilioja užsieniečius
Gidė Aušra Brazdeikytė teigė, kad prie Platelių ežero kasmet atvyksta daugybė užsieniečių.
Žemaitijos nacionalinis parkas itin traukia poilsiautojus – lietuviai čia atvyksta savaitgaliui, užsieniečiai – ilgesniam laikui.
„Turistai iš Vakarų Europos mėgsta atvykti su savo kemperiais. Remiantis monitoringo duomenimis, didžiausi lankytojų srautai praėjusiais metais užfiksuoti gegužės – rugpjūčio mėnesiais.
Iš 4923 žmonių, apsilankiusių vien tik Platelių lankytojų centre – net 1798 užsieniečiai. Turistai atvyko iš daugiau kaip 39 Europos ir kitų pasaulio šalių. Lankytojų iš Vokietijos skaičius išlieka didžiausias – per 500.
Nemažai lankytojų atvyko iš Prancūzijos , Olandijos, Italijos, Ispanijos , Latvijos – 92 , Šveicarijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Austrijos, JAV , Lenkijos.
Lankėsi ir turistai iš Skandinavijos šalių: Norvegijos, Suomijos, Švedijos , Danijos. Užsienio šalių keliautojų geografija yra gana plati. Lankytojų atvyko iš tolimų šalių: Australijos, Izraelio, Kanados, Japonijos, Čilės, Naujosios Zelandijos, kitų valstybių“, – sakė A. Brazdeikytė.
Poilsiautojus į Platelius vilioja ir ramybė bei saugumas gamtoje – kadangi Platelių ežero apylinkės skirtos aktyviai rekreacijai, čia nevykdoma medžiojamųjų gyvūnų medžioklė, išskyrus selektyvinę bebrų medžioklę spąstais.
Galima pamatyti kaip per Platelių ežerą į salas kartais plaukia briedžiai, jų ir elnių lankymosi žymių galima aptikti rytinėje ežero pakrantėje.
Dviračiais aplink ežerą – pamatyti geriausias vietas
Aplink Platelių ežerą yra 24 km dviračių takas, atidarytas prieš trejetą metų.
„Atvykę poilsiautojai neretai išsinuomoja dviračius ar atsiveža savo, nes tai patogus būdas aplankyti geriausias vietas – Žemaitijos nacionalinio parko bei Užgavėnių ekspozicijas, Šaltojo karo muziejų – raketų bazę, amatų centrą, apžvalgos aikštelę bei Siberijos apžvalgos bokštą, Šeirės, Paplatelės, Pakastuvos pažintinius takus, taip pat ir ornitologinį paukščių stebėjimo bokštelį“, – sakė R. Augustinė.
Platelių miestelis – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių, įsikūręs vakarinėje Platelių ežero pakrantėje, Žemaitijos nacionaliniame parke.
Apžvalgos aikštelė – šiaurės rytiniame miestelio pakraštyje. Iš apžvalgos aikštelės visu grožiu atsiveria salomis (Pilies, Veršių salos), pusiasaliais (Šventorkalnis) garsus Platelių ežeras bei tamsiais Plokštinės miškais pasipuošusios erdvės.
Platelių dvaras iki XVIII a. pabaigos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė. Vėliau, iki 1940 m., priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) giminei.
Platelių dvaro parke – turtingas želdynais kraštovaizdis.
Bene geriausiai žinomi gamtos paminklai – daugiau nei 200 metų sulaukę medžiai – Platelių liepa, Platelių vinkšna bei Raganos uosis.
Čia pat ir Beržoras – senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a., valstybės saugoma kultūros vertybė.
Siberijos apžvalgos bokštas – 15 metrų aukščio statinys, leidžiantis pasigrožėti Platelių apylinkėmis.
Litvakų atminimo sodas – čia „dygsta“ tautodailininko Artūro Platakio iš metalo kaltos obelys. Savo protėviams atminti jas užsako litvakai iš viso pasaulio.
Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija – 2011 m. atnaujintos Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė.
Užgavėnių ekspozicija – dvaro arklidėje. Tai pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių „lėčynų“.
Šaltojo karo muziejus Žemaitijos nacionaliniame parke įrengtas buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Nuo 1963 iki 1978 metų čia buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis.
Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centre Plateliuose 2014 m. įrengta ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“. Pagrindinis ekspozicijos personažas Giliukas lankytojus kviečia keliauti po Žemaitijos nacionalinį parką, pažinti ir atrasti jo slėpinius.
Platelių apylinkėse yra apie 60 kaimo sodybų, turinčių Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklą, siūlančių žemaitiško kulinarinio paveldą, įvairias kultūrines pramogas bei nakvynės paslaugas.
Kāp platē lėij
Platelių ežeras išsiskiria ir ypatingu kultūros paveldu. Pilies saloje Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis stovėjo jau XV a. Ją su Šventorkalnio pusiasaliu jungė medinis tiltas. Išlikę XVI a. tilto poliai, Pilies sala ir Šventorkalnio pusiasalis su Platelių dvarviete paskelbti kultūros vertybėmis.
Ežero legendą, kurią žino kiekvienas plateliškis byloja, kad dabartinėje vietoje ežero dar nebuvo. Dabartinėje jo vietoje žmonės šienavo pievas. Iš šiaurės vakarų, nuo Notėnų, atslinkęs didžiulis tamsus debesis ir apsistojęs ties pievomis.
Tris dienas ūžė, šniokštė, urduliavo, tamsėdamas vis žemiau leidosi. Žmonės skubėdami pabaigę šienauti, ir debesis pradėjęs smarkiai lyti – liete liejo… Viena sena moteriškė balsu nusistebėjo: „Kāp platē lėij! Kāp platē lėij!“
Sulig tai žodžiais debesis pliūptelėjo į pievas – ir taip atsiradęs Platelių ežeras.
