Net ir stipriai nukraujavę žemaičiai nepasidavė – visuotinio Bažnyčios susirinkimo metu 1415-1416 metais Konstance (dabartinėje Vokietijoje), šešiasdešimties žemaičių bajorų delegacija įteikė garsųjį skundą dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų ir skriaudų.
„Į Konstancą nuvykę žemaičiai pakeitė krikšto tvarką, kuri buvo tokia: atėjau, nugalėjau, pakrikštijau ir valdau. Žemaičiai savo unikaliu sugebėjimu pasipriešinti krikštui pakeitė taisykles – pirma reikia atsiklausti žmogaus ir, gavus jo apsisprendimą, krikštyti“, – pasakojo Telšių miesto architektas Algirdas Žebrauskas.
Susitarimu, o ne ginklu, pritarus žemaičiams, tik 1417 metais įsteigta Žemaičių vyskupija Medininkuose (Varniuose). Tad ne veltui istorijoje pažymimi du skirtingi krikštai – Lietuvos ir Žemaitijos, kuri ir užbaigė krikščioniškosios Europos formavimąsi.
Bėgant metams vyskupijos centras pasikeitė ir juo tapo Telšiai, kurie kaip ir Roma bei joje esantis Vatikanas – stovi ant septynių kalvų.
Religinis centras ir menų miestas
„Telšiai – tai sakrali erdvė – Žemaitijos religinis centras, senosios vyskupystės reliktas. Juk svarbiausios religinės vietos yra labai panašiu atstumu nuo Telšių – pavyzdžiui, Kretingos vienuolyno ir bažnyčios ansamblis, Žemaičių Kalvarija, Tytuvėnai, Varniai, Kražiai“, – kalbėjo A. Žebrauskas.
Miesto centre ant kalvos esanti 1794 statyta Telšių šv. Antano Paduviečio katedra, kurios rūsiuose – trys vyskupų kriptos – Justino Staugaičio, Vincento Borisevičiaus ir Pranciškaus Ramanausko.
Šiuo metu katedra restauruojama pasitelkiant ir vietos meno žmonių pastangas. Pavyzdžiui, švęsto vandens indai prie įėjimo į katedrą – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentų baigiamasis darbas. Metalinės katedros durys – skulptoriaus Romualdo Inčirausko pavaizduota ir išlieta Žemaitijos krikšto istorija.
O ir pačiame mieste meno – gausybė: nuo tektoninių žemėlapių, laikrodžių, fontanų, meškų skulptūrų, unikalių architektūros šedevrų, kas valandą skambančių karilionų, šalia Katedros esančio Žemaitės teatro, amfiteatro, muziejų, bibliotekų.
„Per 25 metus Telšiuose vien menui paprasti žmonės yra paaukoję per 1 mln. eurų – tai yra žmonių bendrystės kūrimas per meną. Čia visas menas sukurtas kaip sisteminis sprendinys, vedantis nuo vieno objekto prie kito, pasakojantis unikalaus regiono – Žemaitijos – istoriją ir miesto, kaip sostinės, istoriją“, – kalbėjo A. Žebrauskas.
Telšių meškos
Meška – žemaičių simbolis, pavaizduotas herbe. Tačiau kodėl būtent meška? A. Žebrauskas pasakojo, kad šis simbolis nuo seno buvo artimas tam kraštui dėl savybių, kurias turi šis gyvūnas.
„Atrodo, toks lėtapėdis gyvūnas, bet pamėginkite jį suerzinti ir pabėgti nuo jo. Ir kur jūs dingsit? Meška – tai tarsi dvi priešingybės – išorinis lėtumas ir vidinis užsispyrimas, kurį išugdė kelis šimtus metų trukęs krašto gynimas“, – aiškino A. Žebrauskas.
Anksčiau tikėta, kad meška, kaip ir Romos simbolis – vilkė – padėdavo žemaičiams išmaitinti vaikus. Mat kai žemaičių gentims grėsdavo badas, išmirimas, vaikus išnešdavo į mišką – gal būt išgyvens.
Todėl viena pagrindinių skulptūrų Telšiuose – motina meška su savo jaunikliais ir žmonių vaikais ant nugaros.
„Meška, kaip motina, vienodai myli ir meškiukus, ir vaikus. Tai ir yra trys žemaitukai, be kurių tauta neegzistuotų. Pirmasis sėdi įsikibęs ir žiūri į priekį – tai kūrėjas, be kurio jokia tauta negali gyventi. Kitas, kuris stovi rankas išplėtęs, sako, kad mums svetimo nieko nereikia, bet savo mes neatiduosim, savastį saugosim. Tai – karys ir gynėjas. O kas tas, kur bučiuojasi su meškiuku? Tai diplomatas. Nes žemaičiai iš savo patirties suvokė, kad galva daužant sieną, skaudės ne sienai“, – pasakojo A. Žebrauskas.
Taigi meškų Telšiuose – net 47. Kaip sako A. Žebrauskas – tiek yra oficialių, bet galima rasti dar daugiau. Tačiau iš kur tas meškos simbolis?
Ryšys su Italija
XVI a. pradžioje Lietuvos metraščiuose pirmą kartą užrašyta lietuvių kilmės iš romėnų teorija.
Remiantis istoriko Rimvydo Petrausko publikacijomis „Senojoje Lietuvos literatūroje“, Lietuvių kilmės iš romėnų mitas nukelia į imperatoriaus Nerono laikus, kai Romos kunigaikštis Palemonas ir 500 jo kilmingų bendražygių, nepakentę tirono savivalės, su savo keturiomis Romos patricijų giminėmis – Kentauro herbo, Stulpų (lot. Columnae) herbo, Meškos (Orsini, it. Orso) herbo ir Rožės herbo – išvyko iš Amžinojo Miesto ir po ilgos kelionės jūra bei vandenynu apsistojo Baltijos pakrantėje.
Pagal šią legendą manoma, kad taip prasidėjo Lietuvos kunigaikščių ir bajorų istorija, o meškos simbolis Žemaitijoje gali būti kilęs ir iš Italijos atvykusių Orsinių giminės.
Romėniška Lietuvos istorijos pradžia išsprendė du svarbius istorinius klausimus: suteikė lietuviams garbingą vietą tarp kitų Europos tautų ir susiejo jų istoriją su antikinės bei krikščioniškos istorijos įvykiais.
Ar galėjo Žemaitijos simbolis – meška – atsirasti iš Orsinių (Meškų) giminės herbo? A. Žebrauskas teigia, kad ši sąsaja yra miglota – tai renesanso laikais kurta legenda, o žemaičiai mešką kaip simbolį naudojo dar iki tol.
Ką pamatyti Telšiuose?
Pasak A. Žebrausko, pažintį su Telšiais ir Žemaitija reikia pradėti nuo šv. Antano Paduviečio katedros, pasiklausyti kariljono, pasivaikščioti po senamiestį, kuris yra vienas iš septynių nacionalinio lygmens senamiesčių Lietuvoje, taip pat po Masčio ežero krantinę, aplankyti Alkos muziejų, nuvykti iki žemaičių kaimo muziejaus.
„Paprasta ekskursija – kaip mes vadiname, espresso, trunka 3,5 val. Per tą laiką nemažai galima pamatyti ir sužinoti. Rimtesniam pažinimui prireiks ir trijų dienų. Tad kviečiu į Telšius pradėti atradimo džiaugsmą europinio lygio istorinėje žemėje“, – pažinti Žemaitiją ragino miesto architektas A. Žebrauskas.
Telšių senamiestyje daug dėmesio skiriama skulptūroms, miesto istorijos simboliams, architektūrai.
Kaip sako žemaičiai, pasaulyje yra dvi didžiosios sienos: kinų ir žemaičių, esanti Telšiuose, Respublikos gatvėje.
Kinų siena garsi kilometrais, o žemaičių – neprilygstama meile Žemaitijai. Ant „Didžiosios žemaičių sienos“, nuo 2010 m. puošiamos meno kūriniais, įamžinti svarbiausi su Žemaitija, kaip istoriniu Europos regionu, susiję istoriniai įvykiai: pirmasis Žemaitijos paminėjimas istoriniuose šaltiniuose 1219 m., europinės svarbos žemaičių pergalė Durbės mūšyje, svarbiausi mūšiai iš 200 metų trukusios žemaičių kovos už laisvę, Europos likimą sprendęs Konstanco bažnytinis susirinkimas ir „žemaičių skundas“ jame, Europos krikštas 1313–1413 m., Žemaitijos žemėlapis.
Durbės skvere, prie Telšių amfiteatro, 2016 m. atidengtas paminklas Durbės mūšiui, įvykusiam 1260 m. liepos 13 d. Kuršo žemėje, prie Durbės ežero. Turgaus aikštėje rasite skulptūrą „Lietuvių skalikas“ skirtą šunų veislei, kuri XX a. baigė sunykti, o telšiškis Z. Goštautas ją atkūrė.
Ištroškote, atsigerkite vandens iš „Rotušės šulinio“, ant kurio visomis Europos kalbomis parašyta, kad vanduo yra geriamas. Pasak senųjų Telšių miesto gyventojų, Rotušės šulinyje ir per didžiausią sausrą vanduo neišdžiūdavo.
Šalia pat šulinio ir skulptūra žaidimas „Pažink Žemaitijos sostinę“, o ne toliese – atminimo lentelė Kiprui Petrauskui (Respublikos g. 4). Iki karo restoranėlyje, kur dabar įsikūrusi jauki kavinė, svečiuodavosi pasaulinio garso tenoras Kipras Petrauskas. Kavinukėje yra patefonas, todėl menant šio garsaus atlikėjo praeitį, galima išgirsti ir jo dainų gardžiuojantis skaniomis bandelėmis ir kvapnia kava.
Skulptūra „Meškos pėda“ (Turgaus a.). Sakoma, jei įdėsite ranką į įspaustą leteną galite būti tikri, kad būsite stiprūs ir tvirti, kaip meškinas. Tai legendinio Žemaitijos totemo Žemaitijos meškos pėda, žyminti krašto sostinės vietą.
Skulptūra „Žemaitijos gaublys“ (Turgaus a. 17). Ji pastatyta 2008 m. Autoriaus kultūrinio objekto idėja – intelektualus atsakymas tiems, kurie galvoja, kad nėra žemaičių. Gaublyje pavaizduotos Žemaitijos vietovės atitinka realų žemėlapį, o Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septynių kalvų. Atspėkite, kas laiko „Žemaitijos gaublį“? O gi keturios meškos! Miesto laiką stebi ir skaičiuoja Telšių miesto simbolis – meška, kuri apsigyvenusi priešais seniūniją esančiame laikrodyje, Turgaus aikštės centre.
Skulptūra „Žemaitijos legendos“ (Respublikos g.). Paminklas vaizduoja meškiukus ir žemaitukus ant nugaros nešančią mešką — Žemaitijos motiną. Čia, švelniai patrynus meškai nosį, galima tikėtis gerų norų išsipildymo.
Žemaitijos metai
Prieš 800 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos (Samogitia) vardas, todėl 2019-aisius nuspręsta paskelbti Žemaitijos metais. Portalas lrytas.lt kviečia iš arti susipažinti su šiuo savitu kraštu, atrasti stulbinančias Žemaitijos vietoves, pažinti žymiausius žemaičius ir net ėšmuokt žemaitėškā rokoutėis. Pasinerkite į vasaros nuotykius, istorijas ir pramogas interaktyviame Žemaitijos žemėlapyje kartu su lrytas.lt!
