Edmundo Vaičiulio puodų namas, Žagarė, Joniškio r.
Šis namas lankytojus vilioja lankytojus savo neįprasta išvaizda – visos namo sienos, dalis stogo apkabinėti puodais. Originalios išorės name gyvenantis šeimininkas už akmeninės tvoros saugo muziejaus vertą senienų kolekciją. Išskirtinę vietą joje užima Žagarėje rasta Tora.
Tuputiškių serpantinas, Vilnius
Tuputiškių kelio serpantinas – vienintelis Lietuvoje. Nei ilgiu, nei aukščiu jis negali lygintis su kalnų serpantinais, bet vingių staigumu tikrai jiems nenusileidžia. Akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas, nutiestas 20 a. pradžioje, sujungė Aukštutinį ir Žemutinį Pavilnį. 1997 metais serpantinas įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą.
Vabzdžių viešbutis, Žagarė
2016 metais Žagarės regioninio parko vyšnių sode iškilo neįprastas ir netikėtas statinys – vabzdžių viešbutis – pirmasis toks mūsų krašte. Vabzdžių namai arba viešbučiai (angl. insect hotel) ypač populiarūs užsienio šalyse ir yra įrengiami parkuose, botanikos soduose, privačiose valdose kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė. Jų tikslas – ne tik apsaugoti biologinę įvairovę, kuri sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos, bet ir padėti geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, vieta ir funkcijomis ekosistemose, nes juose tarsi pateikiamas sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis.
Paminklas litui ir eurui, Geležūnai, Birštono sav.
Ilgą laiką nebuvo aišku kas pastatė šį „paminklą“. Sovietmečiu ties posūkiu į Nemajūnus buvo pastatytas akmuo, ant kurio buvo iškaltas Nemajūnų kolūkio pavadinimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo liko tik akmuo. Įvedus eurą, po vienos nakties atsirado įamžinta „nueinanti“ valiuta – litas. Lygiai taip pat vėliau po nakties atsirado dar ir euro skulptūra. Tik po kurio laiko paaiškėjo, kas pastatė šį paminklą.
Vaiguvos upelis-gatvė, Plokščiai, Šakių r.
Šalia Plokščių (Vaiguviškių) piliakalnio teka mažas Vaiguvos upelis, miestelyje pereinantis į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Tai – unikali vieta: vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga.
Lifosos fosfogipso kalnai, Zabieliškis, Kėdainių r.
AB „Lifosa“ balto fosfogipso kalnai – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijyje. Šiuo metu kalnų užimamas plotas apie 84 hektarai, kai kurių aukštis siekia 60 metrų. Fosfogipso kalnus supa tvenkiniai, kuriuose apsistoti pamėgo praskrendančios gervės. Stūksantys kalnai matomi ir 5 kilometrų atstumu.
Gedimino pilies kopija, Būginiai, Biržų r.
Biržų rajone yra dar vienas turistų lankomas objektas – Būginių kaimo gyventojas Jonas Laumė savo žemėje pasistatė keliasdešimt kartų sumažintą Gedimino pilies kopiją. Kasdamas tvenkinius iš iškasto molio jis supylė aukštoką, septynis metrus siekiantį kalnelį. Po to pagal nuotraukas ėmėsi statyti Gedimino pilį.
Žaibo trenkti medžiai, Grabučiškės, Kaišiadorių r.
Paprastai miške aptinkami vienas ar keli žaibo sudeginti medžiai, tačiau vienoje vietoje rasti 15 tokių – tikra retenybė. Ši išskirtinė ir, panašu, pavojinga vieta masina žmones savo mistiškumu.
Namelis ant vištos kojos, Merkinė, Varėnos r.
Šalia Merkinės, prie sankryžos į Alytaus pusę, ant kalnelio galima pamatyti namuką ant vištos kojelės. Daugelis sunkiai atspėtų jo paskirtį. Tai kūrybingų Merkinės ugniagesių komandos poilsio-budėjimo vieta prižiūrint Dzūkijos miškus. Šalia yra pavėsinė, tualetas, todėl ideali vieta sustojimui.
Kėdainių krematoriumas, Kėdainiai
Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje 2011 m. lapkritį atidarytas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje krematoriumas. Nuo 2012 m. pavasario jame rengiamos nemokamos pažintinės ekskursijos. Jų metu pasakojama apie laidojimo kremuojant tradicijas Lietuvoje ir pasaulyje, papasakoja apie kremavimo ir kitus žveiklos procesus.
A. Jonušo žemaitiška, japoniška, kiniška sodyba–muziejus, Telšiai
Dailininko juvelyro A. Jonušo rankomis sukurta tekančios saulės šalies salelė – žemaitiška–japoniška-kiniška sodyba–muziejus. Lankytojai čia gali pamatyti seniausios pasaulyje Horiudži šventyklos pagodos maketą, susipažinti su šalių tradicijomis ir atlikti ypatingus ritualus.
Raktų uosis, Panevėžys
Keliais tūkstančiais raktų pasipuošęs medis dovanoja energiją praeiviams. Savo pėdsakus prie jo kamieno palieka ir rakto į šeimyninę laimę ieškantys jaunavedžiai. Žiūrint į šį medį sunku būtų patikėti, kad jis ištvėrė kelis gaisrus ir piktavalių žmonių niokojimus.
Uosis jau buvo pažymėtas kirtimui, tačiau panevėžietis keramikas Algirdas Jonušis nusprendė neleisti to padaryti.
Menininkas žinojo šio medžio istoriją ir matė, kad jis iš ties unikalus, tad nusprendė jį paversti miesto įžymybe. Ant šio medžio raktai pradėti kabinti neatsitiktinai.
Patologijos muziejus, Šiauliai
1953 m. Šiaulių ligoninėje pradėjęs dirbti patologinės anatomijos gydytojas Osvaldas Lapienis (1928–2001) buvo pirmasis patologinės anatomijos specialistas Šiaulių krašte.
Jis kaupė makroskopinių organų preparatų kolekciją, kūrė muziejų (jame – per 500 eksponatų), laikomą didžiausiu patologinės anatomijos muziejumi Lietuvoje.
Dabartinėje muziejaus ekspozicijoje demonstruojami įvairių patologiškai pakitusių organų pjūviai, leidžiantys suvokti ligos padarinius. Visas šis kruopštus darbas atliktas paties gydytojo O. Lapienio.
Muziejus neregiams, Kaunas
Muziejų sudaro aštuonios skirtingos dalys: brasta, landa, sodas, pirmas slenkstis, riba, antras slenkstis, fragmentai, atmintis. Ekspozicija yra visiškai nematoma, lankytojai ją gali tik pajausti per garso, lytėjimo bei uoslės pojūčius.
Muziejaus lankytojai turi brautis pro kabančius daiktus, elastingas juostas, garsų, kvapų, pirštų lietimo erdves. Informacija lankytojams pateikiama Brailio raštu ir įprastais ženklais bei užrašais. Įveikti „XXI amžiaus katakombų“ labirintus gali pabandyti ir regintys lankytojai.
Kruonio gravitacinė kalva, Surgantiškės, Kaišiadorių r.
Šioje vietoje sukuriama optinė iliuzija, jog riedama į kalną, nors vizualiai atrodo priešingai. Išmėginkite patys – paprasčiausias būdas įsitikinti, kad tai tik iliuzija – atsivežkite didelį gulščiuką. Tokių vietų pasaulyje yra daug, optinė iliuzija susidaro dėl to, kad aplinkoje nėra objektų (pavyzdžiui, namo), kurie stovint vietovėje padėtų realistiškai suvokti nuolydžio kryptį ir perspektyvą.
Būnant šioje vietoje gali pasireikšti ir keistas jausmas, gali pradėti kliūti kojos už žemės. Atrodo, kad eini į kalniuką, o iš tiesų leidiesi žemyn.
