Nors matęs jį pasigirti gali ne kiekvienas, tai nėra retas reiškinys. Halą galima matyti ir apie Saulę, ir apie Mėnulį. Jis susidaro, kai danguje būna ploni sluoksniniai debesys iš ledo kristalų. Jie laužia šviesą, tada aplink šviesos šaltinį susidaro halo lankas.
Anksčiau liaudies meteorologijoje halas buvo siejamas su orų permainomis – buvo spėjama, kad pamačius halą keisis orai. Tai yra orų pokyčių pranašas, kad ateina frontas, o jo priekyje slenkantys plunksniniai debesys sukuria šitą reiškinį. Dabartiniai sinoptikai teigia, jog pamačius halą 100 procentų teigti apie orų permainas negalima.
Daugiau apie saulės halą ir kitus meteorologinius reiškinius danguje skaitykite portalo lrytas.lt straipsnyje: Panevėžiečio užfiksuotą retą reiškinį danguje paaiškino klimatologas
