Trečiadienį, gegužės 1 dieną, UVI indeksas taip pat sieks 4 kategoriją. Tačiau jau ketvirtadienį dangus apniuks ir UVI indeksas tesieks 1-2 kategoriją. Tai reiškia, kad apsauga nuo saulės spindulių nebus reikalinga. Tokiu metu galima be apribojimų būti atvirame ore.
UV Saulės spinduliuotė – tai energijos masė, judanti nuo Saulės link mūsų šviesos greičiu, turi bendrą pavadinimą elektromagnetinė spinduliuotė arba šviesa. Nešamą energijos kiekį lemia bangos ilgis (dažnis) – kuo mažesnis bangos ilgis, tuo didesnė energija. Žmogaus akis jautri tik tam tikrai šio srauto daliai (400–700 nm), vadinamai matomąja šviesa (1 nm =10-9 m). Spektro dalis, pagal bangos ilgį esanti už mėlynosios dalies, vadinama ultravioletine (UV). Ji paprastai dalijama į:
UVA, bangos ilgis 315–400 nm;
UVB, bangos ilgis 280–315 nm;
UVC, bangos ilgis 100–280 nm.
Iš jų pavojingiausia dalis, pasiekianti Žemės paviršių, yra UVB. Ji turi poveikio žmogaus sveikatai, t. y. gali būti tam tikrų vėžio rūšių priežastis, veikia augalų ir gyvūnų DNR.
Potencialiai pavojingiausia yra UVC energija, bet ji beveik nepasiekia Žemės paviršiaus. UVB irgi yra labai stipriai sugeriama atmosferoje, o Žemę pasiekia tik maža jos dalis. UVA ozonas absorbuoja silpniau, išsklaido arti Žemės paviršiaus. Iš bendro UV kiekio, pasiekiančio Žemės paviršių, apie 94 proc. yra UVA ir 6 proc. UVB.
Atmosferos ozonas – tai gyvybės apsauga nuo pavojingų UV spinduliuotės komponentų. Atmosferos procesai gali veikti apsaugos lygį aukštutinėje atmosferoje. Ozonas atmosferoje mažėja dėl:
cheminių procesų, vykstančių dėl ozoną ardančių medžiagų; stratosferos meteorologijos pokyčių, t. y. klimato pasikeitimų ir dujų (natrio junginių) būsenos. Atmosferos ozono plonėjimas stratosferoje leidžia augti UVB lygiui prie Žemės paviršiaus ir didina gyvų organizmų DNR pokyčių pavojų. Sumažėjus ozono kiekiui 1 proc., UVB kiekis gali padidėti 2 proc. Todėl labai svarbi UV spinduliuotės stebėsena Žemės paviršiuje. Viena iš tam skirtų priemonių yra UV indeksas (UVI).
UV spinduliuotės poveikis sveikatai. Mažų UV spinduliuotės kiekių žmonėms reikia vitamino D gamybai. Ji taip pat naudojama kai kurioms ligoms (pvz., rachitui, žvynelinei ar egzemai) gydyti. Tai daroma esant griežtai medicininei kontrolei, apie gydymo naudą su mažiausia neigiamo poveikio rizika sprendžia specialistai.
Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis žmogui gali sukelti ūminius ir chroniškus odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimus. Labiausiai žinomas ūmus per ilgo buvimo saulėje efektas yra apdegimas. Per ilgą laiką UV skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. UV taip pat gali būti akių uždegiminių procesų (fotokeratito – akies ragenos uždegimo) priežastis.
Chroniški (ilgalaikiai) efektai jungia dvi dideles visuomenės sveikatos problemas – odos vėžį ir kataraktą. Kasmet pasaulyje konstatuojama milijonai nemelanominio ir melanominio odos vėžio atvejų.
Jeigu pirmasis gali būti chirurgiškai pašalinamas ir retai būna mirtinas, tai piktybinė melanoma šviesiaodžiams žmonėms realiai yra mirtina. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos įvertinimą daugiau kaip 20 proc. kataraktos atvejų gali būti dėl UV poveikio, ypač valstybėse arti pusiaujo.
Augantis žmonių aktyvumas lauke ir pasikeitusi deginimosi kokybė yra per ilgo buvimo saulėje priežastis. Daugeliui žmonių atrodo, kad intensyvus įdegis yra normalu. Nelaimei, ne tik vaikai ir jaunuoliai, bet ir tėvai supranta įdegimą kaip patrauklumo ir geros sveikatos simbolį.
Turime žinoti apie galimą UV pavojų sveikatai ir siekti gyvenimo būdo pokyčių, kurie sustabdytų dabartinį odos vėžio atvejų didėjimą. Efektyvios švietimo programos, skiriant finansavimą sveikatos apsaugos sistemai (ypač odos vėžio ir kataraktos gydymui, kuriam pasaulyje išleidžiami milijardai), gali stiprinti nacionalinę ekonomiką.
Daugiau apie tai skaitykite čia: old.meteo.lt
