Didesnę dalį ciklonų, judančių iš vakarų, jie nukreipia į šiaurę ir mažesnę dalį į pietus nuo stacionaraus anticiklono. Taip pat sukuria vyraujančią rytų (arba šiaurės rytų, pietryčių) krypties pernašą į pietus nuo anticiklono centro. Tai labai anomali (netipiška) didelio masto atmosferos cirkuliacija, bent jau virš Europos.
Visa laimė, kad toks atmosferos cirkuliacijos režimas susidarė ne viduržiemį ar antroje žiemos pusėje – stiprūs ir ilgai trunkantys speigai būtų garantuoti. Vidurvasaryje toks cirkuliacijos tipas lemia šiltus ir sausus, tačiau nekarštus ir netvankius orus, na o vėlyvą rudenį – labai ankstyvus šalčius ir ankstyvus ledo reiškinius ežeruose ir upėse. Tokio tipo anomalijos paprastai daro įtaką ir nuo anomalijos centro nutolusių rajonų orų režimui. Pavyzdžiui: šis stiprus anticiklonas Skandinavijoje labai susilpnino Azorų aukšto slėgio sistemą – čia vyrauja vėsesni už normą orai.
Tuo pat metu anomaliai stipri ciklogenezė vyksta virš Šiaurės vakarų Atlanto, kuri lemia santykinai šiltus orus šiaurinėje Kanadoje ir pietinėje Grenlandijoje. Šis anticiklonas labai pažemino vidutinę laikotarpio oro temperatūrą visoje Vidurio Europoje ir Baltijos regione, tačiau paankstino pavasarį Urale, Kazachstane ir Vakarų Sibire. Taip pat, jis atsakingas už drėgmės tiekimą Pietų Europai ir Artimiesiems Rytams – šio regiono šalims didelės sausros tikimybė labai sumažėjo bent kelis mėnesius į priekį. Baltijos regiono šalyse, kai kuriose Vidurio Europos šalyse bei Jungtinėje Karalystėje, priešingai, dabartinės gamtinės sąlygos rodo padidėjusį sausringumą.
Sausros skirstomos į meteorologines, hidrologines, dirvožemio (žemės ūkio), socialines – ekonomines ir kt. Pats paprasčiausias ir lengviausiai suprantamas sausros rodiklis, tinkantis ir mūsų teritorijai, yra dienų skaičius be kritulių. Svarbi riba yra 30 dienų. Paprastai balandžio mėnesį šis rodiklis nelabai informatyvus: dažnai dar laikosi įšalas, neseniai būna ištirpusi sniego danga. Tačiau šįmet viskas prasidėjo žymiai anksčiau, be to, gilesnių dirvos sluoksnių drėgmės atsargos priklauso ir nuo praėjusio vegetacijos sezono sąlygų. O kaip pamenate, ruduo buvo šiltas ir sausas.
Vienas sudėtingesnių sausros rodiklių – tai dirvos sluoksnių drėgnumas įvairiuose gyliuose. Šis rodiklis labai kinta ne tik dėl skirtingų dirvožemio ir kraštovaizdžio tipų, bet ir dėl jo matavimo tikslumo, matavimo taškų tankio, matavimų dažnio ir matavimų metodikos. Suprantamiausias matavimo vienetas – drėgmės kiekis procentais dirvožemio tūryje.
Daugelis šiuolaikinių tokių matavimo prietaisų yra netiesioginiai, todėl rezultatai labai priklauso nuo matuotojo kompetencijos. Baigiant apie sausringumą reikia pasakyti, kad pastarosiomis dienomis vykdyti dirvos drėgmės matavimai eksperimentiniuose laukuose 0 – 10 cm dirvos sluoksnyje parodė labai margą vaizdą Lietuvos teritorijoje. Pačios sausiausios dirvos nustatytos Vidurio Lietuvoje ir Šiaulių – Joniškio krašte (15 – 28 proc.), o drėgniausios Rytų Lietuvos kalvotame moreniniame regione (iki 40 proc.).
Kaip jau minėta anksčiau – prognozės mūsų regionui dabar labai monotoniškos savo turiniu. Tačiau šie žvarbūs ir sausi orai keisis. Pirmiausia dėl mažo debesuotumo sekančiomis dienomis didės dienos oro temperatūra. Pirmadienį iš rytų praeis neryškus barinis slėnis, kuris, tikėtina, padidins debesuotumą, o kai kuriuose rytiniuose ir pietiniuose šalies rajonuose lems nedidelį lietų.
Už šio slėnio su rytų ir šiaurės rytų vėju vėl atkeliaus šiltesni orai: kitą savaitę nakties metu jau nelaukiamas šaltis, dienomis oro temperatūra kils iki 12 – 16 laipsnių Celsijaus. Savaitės pabaigoje maksimali dienos temperatūra gali siekti 15 – 19 laipsnių Celsijaus. Toliau laikysis aukštas atmosferos slėgis, tačiau vidutinis vėjo greitis sumažės.
Taigi, tai beveik atostogų oras. Tiesa, tuos, kurie jau turi įsigiję kelialapius atostogoms į Pietų Europą, turėčiau šiek tiek nuliūdinti. Graikijoje, Turkijoje, Italijoje, Kipre, Portugalijoje vis dar tęsiasi „drėgnais laikotarpis“ ir tikėtina didesnė orų kaita bei stipresni vėjai. Kol kas mažiausia kritulių tikimybė lieka Katalonijoje ir rytinėje Ispanijos pakrantėje.
