Kaip portalui lrytas.lt sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, tokių padarinių po audros, vykusios sausio 3 dieną, neregėjo nuo uragano Anatolijaus laikų, kuris pakrantę siaubė prieš 20 metų.
„Pats kopagūbris nebuvo smarkiai nuplautas – apie keliolika kilometrų. Tačiau didžiausią nuostolį padarė šiaurinis vėjas ir kartu su juo krantą talžiusios bangos. Nors vėjas ir nebuvo itin stiprus – apie 20-21 m/s, bet mes pripratę prie vakarinių, pietvakarinių vėjų. O šiaurinis vėjas – kitoks, mūsų laiptai neatsparūs jiems. Teks pamąstyt, kaip juos kitaip konstruoti, nes vienus vėjas išrovė iš smėlio ir į paplūdimį nusviedė. Vis tik žiemą įprasta, kad audros pakrantę nuplauna, jos forma keičiasi“, – pasakojo A. Feser.
Labiausiai nukentėjo Nidos ir Preilos paplūdimiai – teks daryti klojinius, tvarkyti pakrantę. Anot A. Feser, audros padaryta žala nėra nepataisoma, bet būtina tvarkyti, kad nebūtų kaip Kuršių nerijos dalyje Rusijoje, kur vanduo apsėmė net kelius.
„Rusijos dalyje kai kur nėra net kopagūbrio pėdsakų. Vanduo tokiais atvejais pasileidžia per visą nerijos plotį – kai kur yra tik 500 metrų ir labai žema. Todėl pavasarį pas mus bus pradedami kloti žabai ir per vasarą to smėlio prisikaups. Jei jų nedarytume, tai kitais metais kopagūbrį dar labiau paplautų. Svarbiausia, kad susiformuotų prieškopis, kuris yra didžiausias barjeras, kad bangos nesiveržtų gilyn į neriją“, – aiškino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.
Išvartė laiptus
„Žinome, kad 7 laiptus reikės naujai perdaryti, dar tiek pat – remontuoti. Iš viso Kuršių nerijos pakrantėje yra apie 80 laiptų į paplūdimius.
Smiltynėje išvengta laiptų apgadinimų, Juodkrantėje dvejų laiptų nebeliko. Pervalkoje dveji, o Preiloje treji laiptai sulaužyti. Nidoje ketveri laiptai suniokoti, dar keli pažeisti, išjudinti iš vietos.
Tuos laiptus atnaujiname kasmet, nes juos išjudina audros, kiti supūva, tačiau tiek daug sulaužytų laiptų jau ne daug kas prisimena“, – sakė A. Feser. Anot jos, kol kas pasakyti, kiek finansinių nuostolių pridarė audra – sudėtinga, mat žiema dar nesibaigė, kilsiančių audrų dar tikimasi.
Pakrantę nuklojo plastiko atliekomis
Galingas vėjas ir audra prinešė į pakrantes ir kalnus įvairiausių šiukšlių. Daugiausia tai – plastiko pakuotės ir buteliai, kurių didžiausios sankaupos užfiksuotos ties Preila. „Dabar situacija jau geresnė – dalis šiukšlių surinkta panaudojant techniką, dalį surinko vietiniai gyventojai – buvo pilni konteineriai. Bandėme antradienį šaukti talką, tačiau prisnigo ir teko tai atšaukti“, – sakė A. Feser.
Anot jos, šiukšles reikia kuo greičiau surinkti, nes vėjas jas išsvaido į krūmus ir žoles, tada jas surinkti dar sudėtingiau.
Daugiausia pakrantę nuklojo įvairaus plastiko šlamštas, įsipainiojęs tarp žolių ir pagalių. Kaip teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, tikėtina, kad tos šiukšlės į jūrą galėjo patekti iš Kuršių marių per uosto vartus, o vėliau po audros Baltijos jūros pakrantėje.
„Vienais metais buvo taip, kad mariose judantys ledai išrovė visas nendres ir jas nunešė į jūrą, o vėliau jas visas išplovė į Kuršių nerijos pakrantės paplūdimius“, – pasakojo A. Feser.
Jos teigimu, šios plastiko atliekos, tai ne Neringos poilsiautojų per sezoną paliktos šiukšlės, mat papmūdimiai yra nuolatos tvarkomi.
„Matyti, kad tie buteliai yra labai seniai vandenyje. Neradau nei vienos etiketės, todėl šiukšlių kilmės tiksliai nustatyti jau neįmanoma“, – teigė A. Feser.
Nukentėjusių gyvūnų dėl audros ar plastiko atliekų pakrantėje kol kas nebuvo pastebėta.
