Dauguma žmonių pasakytų, kad Afrika tai Sacharos dykuma, garsusis kalnas Kilimandžaras ir laisvai besiganantys egzotiški gyvūnai: žirafos, zebrai ar antilopės, tačiau A. Norkutės akimis ji atrodo kitaip. Afrika, pasak žymios keliautojos, „kvėpuoja“ gyvybe, unikalia kultūra ir tradicinės virtuvės subtilybėmis, čia žmonės optimistiški, besišypsantys ir draugiški. Keliautoja pasakoja, kad vieną didžiausių iššūkių vietiniams gyventojams, be ne visiems prieinamos geros sveikatos sistemos, čia kelia ekologinės problemos.
„Europoje nebeeksploatuojamos transporto priemonės, pavyzdžiui, automobiliai ir sunkioji technika, kurie yra techniškai netvarkingi, t. y. nesaugūs naudojimui ir teršia aplinką, atkeliauja būtent čia (į Vakarų Afrikos valstybes). Tačiau seni automobiliai ir jų dalys yra ne sąrašo pabaiga – jį papildo ir kitos elektronikos atliekos. Pastaruoju metu žmonės elektroninius įrenginius yra linkę išmesti ir keisti naujais, o toks elgesys tik didina atliekų skaičių besivystančiose šalyse“, – teigia A. Norkutė.
Elektroniniai įrenginiai turi itin toksiškų medžiagų, kurios patekusios į dirvožemį – deginant, ardant ir kitaip mėginant išgauti metalus iš elektroninių atliekų – išteka iš elektronikos prietaisų, skverbiasi į gruntinius vandenius ir taip grįžta atgal tiek žmonėms, tiek gyvūnams ir aplinkai.
A. Norkutė su atliekų problemomis susidūrė ne tik žemyne, bet ir aplankytame vulkaniniame salyne, esančiame Indijos vandenyne – Komorų salose, garsėjančiomis lavos laukymėmis, uolomis, užklotomis žaliąja augalija ir nepaprastai unikalia gamta. Deja, Komorų salose keliautojai teko ne tik skalauti kojas žydrame vandenyje, bet ir susipažinti su vietinius kamuojančiomis aplinkosauginėmis problemomis – dideli šiukšlių kiekiai pakrantėse, kurias suneša vandenyno srovės.
Tai yra globali problema ir plastikinės šiukšlės nukeliauja tolimus atstumus ir nukloja mažai apgyvendintų salų ištisas pakrantes, kuriose žmonės neturi galimybių su šia problema susidoroti. Nors tai globali problema, su šiuo iššūkiu keliautojai daugiausiai teko susidurti būtent šiose salose. A. Norkutė atkreipia dėmesį į tai, kad ant kranto išmestos atliekos ne tik teršia dirvožemį, gadina kraštovaizdį, bet ir sudaro puikią terpę parazitams veistis, tokiems kaip leišmanijos, Loa loa kirmėlės ar moskitai.
Šiukšlių krūvose netrūksta ir gaišenų, čia pat veisiasi ir žiurkės bei kiti ligų platintojai. Tos pačios atliekos būdamos vandenyje padaro dar didesnę žalą tapdamos spąstais vandenyno gyventojams. Įvairios pakuotės, maišeliai, šiaudeliai ir kt. patenka į gyvūnų, pavyzdžiui, vėžlių, delfinų ar banginių gyvybinius organus ir taip sukelia dideles kančias, ar net pražudo.
Aplinkosauginiai iššūkiai, pasak A. Norkutės, nesibaigia vien atliekomis ir tik Afrikoje. Pakalbintai keliautojai ekologinės problemos įsirėžė atmintyje, ne tik apsilankius žaliojoje Afrikoje, tačiau ir persikėlus į Azijos žemyną. Šri Lanka, Indija, Tailandas ir Mianmaras – šalys, kurios garsėja savo unikalia gamta ir įspūdingomis šventyklomis. Tačiau A. Norkutė lankydamasi šiose vietovėse prisimena susidūrė ne tik su didinga vietine kultūra, bet ir su žiauru elgesiu nukreiptu prieš gyvūnus.
Prieš daugelį metų drambliai buvo naudojami miškų kirtimo aikštelėse tam, kad ištemptų nukirstų medžių kamienus, tačiau Akvilė tvirtina, kad ir šiomis dienomis situacija liko nepakitusi, o galbūt net pablogėjusi – dabar drambliai naudojami ir kaip pramoga turistams. „Kažin kiek jų apsigalvotų ir ant dramblio nesėstų, jei pamatytų, kokiu būdų dramblys ten atsidūrė ir kaip buvo dresuojamas“, – teigia A. Norkutė.
Ekologija yra labai svarbi ir A. Norkutės asmeniniame gyvenime, todėl prie gražesnės aplinkos kūrimo keliautoja prisideda ne tik kelionių metu, rinkdamasi vietinį transportą ir taip remdama šalies, kurioje vieši, verslą, bet ir savo kasdienybėje. Keliautoja teikia pirmenybę kuo mažesniems ūkiams arba sodo derliumi prekiaujantiems žmonėms, o lankydamasi prekybos centruose renkasi prekes, kurios yra stiklinėse tarose arba išvis be pakuotės.
Taip pat atkreipia dėmesį į produktų kilmės šalį ir sudėtį, neperka tų, kuriuose yra palmių aliejaus bei pirkinius susideda į atsineštą krepšį. Visada atsisako plastikinio maišelio, šiaudelio ir kavos dangtelio bei vengia lankytis maitinimosi įstaigose, kuriose maistą pakuoja į vienkartinius indus. „Maži sprendimai veda didžių pasiekimų ir rezultatų link“, – teigia A. Norkutė.
Siekiant stiprinti moksleivių suvokimą apie aplinkosaugos svarbą, lapkričio 20 d. vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada, kurią organizuoja Elektronikos platintojų asociacija (EPA), bendradarbiaudama su Lietuvos geografijos mokytojų asociacija (LGMA), Kauno technologijos universitetu (KTU). Olimpiados tikslas – šviesti moksleivius aplinkosaugos tema, skatinti juos domėtis, formuoti aplinkai draugiškus įpročius.
„Tinkamo ir saugaus elektronikos atliekų sutvarkymo finansavimas – yra EPA pagrindinis veiklos tikslas ir elektronikos gamintojų bei importuotojų socialinė atsakomybė. Skiriame ypatingą dėmesį visuomenės edukavimui apie tinkamą elektronikos atliekų išmetimą, taip pat siekiame skatinti atsakingą elgesį, tausojant gamtos resursus, nevartojant pertekliškai. Todėl į pasiruošimą olimpiadai įtraukiame ir tokias temas kaip žiedinės ekonomikos svarba, „zero waste“ filosofija, pateikia paprastus ir kasdienei praktikai tinkančius pavyzdžius.
Šiemet olimpiados pasiruošimo medžiagoje pateikiami ir žinomų žmonių bei įdomių keliautojų pasakojimai apie aplinkosauginius iššūkius, su kuriais jiems teko susidurti. Kiekviena istorija skirtinga, įtraukianti ir skatinanti keisti įpročius kasdieniame gyvenime. Manome, kad labai svarbu ugdyti socialiai atsakingą naująją kartą“, – pasakoja EPA socialinių projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
