Pasak jos, protinga visuomenė, norinti gyventi sveikoje aplinkoje, plastiko gaminių turėtų atsisakyti – indams, talpoms, maišeliams ir kitiems kasdien naudojamiems daiktams yra begalė alternatyvų – medinių, keramikinių, bambukinių ir kt. Plastiko gaminius naudoti reikėtų palikti tik pramonėje, ar pavyzdžiui, kosminėse stotyse – ten, kur specifinių savybių turinčius pakaitalus sukurti sunku.
„Plastikas yra beveik amžinas, svetima gamtai medžiaga, tačiau jis yra mūsų aplinkoje. Jo gamyba taip pat nėra draugiška aplinkai – tai cheminių medžiagų apdirbimas. Tačiau visa tai tik laiko klausimas – po kokio dešimtmečio turėsime labai saugų plastiką arba jo visai atsisakysime. Priešingu atveju ištiks gamtos katastrofa”, – teigė A. Alijošiūtė.
Į pagamintą plastiką jau dabar galėtume suvynioti žemę
Aplinkosaugininkai dėl plastiko susirūpinę jau ne vienus metus. Skaičiai kalba patys už save. Europos Komisijos paskelbtoje plastikų strategijoje nurodoma, kad vien Europoje per metus susidaro apie 25 milijonai tonų plastiko atliekų, iš jų apie 150–500 tūkst. tonų patenka į vandenynus. Visame pasaulyje šis skaičius dar didesnis. Skaičiuojama, kad po kelių dešimtmečių vandenynuose plastiko gali būti netgi daugiau nei žuvų. Europos Komisijos duomenimis, daugiausiai vandenyje randama gėrimų šiaudelių, vienkartinių indų ir įrankių, ausų krapštukų ir kitų kasdien naudojamų daiktų, kuriuos lengvai galima pakeisti popieriniais, kartoniniais, mediniais, bambukiniais ar kitais.
Pasak Lesterio universiteto paleobiologijos profesoriaus Jan Zalasiewicz, suklijavę visą per pora pastarųjų dešimtmečių pagamintą plastiką į vieną gabalą, juo galėtume uždengti visą mūsų planetą. Jeigu gamybos apimtys nesikeis, po trisdešimties metų galėsime žemę uždengti septyniais tokiais sluoksniais. Pasirodo, plastiko yra net arbatos maišeliuose, gėrimų skardinėse, kramtomoje gumoje, dovanų pakavimo popieriuje, sintetiniuose drabužiuose ir net kosmetikoje. Blogiausia, kad gamtoje plastikas nesuyra mažiausiai šimtą metų, todėl juo užteršiamas dirvožemis, o daleles prariję žūva vandens gyvūnai.
Alternatyvos plastikui: nuo makaronų iki dumblių
Tiesa, mokslininkai taip pat nesnaudžia – nuolat kuriamos įvairios plastiko alternatyvos. Yra ir labai įdomių. Štai, Italijoje gėrimų šiaudeliai gaminami iš makaronų tešlos, Meksikoje – iš avokadų kauliukų. Įvairūs indai kuriami iš rudadumblių ar kukurūzų krakmolo. Visa tai natūralios, savaime gamtoje suyrančios medžiagos, o jų gaminiai vadinami bioplastiku. Tačiau gamtosaugininkai dėl šios sąvokos iki galo nesutaria.
Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Irena Nedveckytė teigė, kad kai kurios bioplastiko atmainos, kaip ir paprastas plastikas, yra gaminamas iš naftos komponentų.
„Toks bioplastikas gamtoje suyra, tačiau kitaip nei daugelis mano. Pakuotė tiesiog suyra į smulkius gabaliukus, sumažėja tūris, tačiau pats plastikas išlieka ir iš ekosistemos nepasišalina. Tikruoju bioplastiku reikėtų vadinti medžiagas, gaminamas, pavyzdžiui, iš rudadumblių, kukurūzų krakomo, balioną primenančias talpas vandeniui iš dumblių ekstrakto ir panašias. Jos gamtoje tikrai suyra ir nelieka jokių kenksmingų dalelių”, – paaiškino I. Nedveckytė.
Todėl prieš renkantis gaminius iš bioplastiko, I. Nedveckytė pataria gerai išnagrinėti jų sudėtį. Jeigu ant pakuotės aptiksite naftos produktų trumpinių, pavyzdžiui, PE, PET, PA, PTT, tai reikš, kad gaminys gamtoje tiesiog suirs į smulkesnes daleles, tačiau visiškai neišnyks ir toliau terš aplinką.
Į kovą su plastiko atliekomis stoja EK
Į kovą su gamtai smarkiai kenkiančiu plastiku stoja ir Europos Komisija. Birželį prasidėjo tarptautinė kampanija „Be ready to change”, kuri aiškiai, suprantamai ir įtaigiai informuoja apie vienkartinių plastiko gaminių žalą bei kviečia naudoti alternatyvas.
Be to, EK yra parengusi strategiją, kurioje numatyta iki 2030 metų pasiekti, jog visus naudojamus plastiko gaminius būtų įmanoma perdirbti ir kad pusė jų būtų perdirbama. Taip pat pateiktas direktyvos pasiūlymas, kuriuo siekiama sumažinti vienkartinio plastiko keliamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, o ypač vandens ekosistemoms. Siūloma riboti kai kurių plastiko gaminių, pavyzdžiui, ausų krapštukų ar vienkartinių indų, naudojimą, nes jiems yra pakaitalų, kurie aplinkai taip nekenkia.
Didinama ir gamintojų atsakomybė. Vienkartiniai produktai, kuriuose yra plastiko, pavyzdžiui oro balionai, higieniniai įklotai ar drėgnos servetėlės turės būti specialiai paženklintos ir užtikrinama, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami, kad gaminio sudėtyje yra plastiko, kaip tinkamai jį šalinti ir kokį neigiamą poveikį aplinkai daro šiukšlinimas ar netinkamas atliekų tvarkymas. Verslas taip pat turės prisidėti prie tokių gaminių atliekų surinkimo, transportavimo bei perdirbimo išlaidų.
Valstybės įpareigotos plėtoti užstato grąžinimo sistemas ir pasiekti, kad iki 2025 metų būtų surenkama 90 proc. vienkartinių plastikinių butelių.
Lietuvoje draus maišelius ir skatins gyventi sąmoningai
Aktyviai šie klausimai sprendžiami ir Lietuvoje. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė teigė, kad puikiai veikia trečius metus Lietuvoje skaičiuojanti užstato sistema. 2017-aisiais perdirbimui surinkta daugiau nei 90 proc. plastikinių vienkartinių gėrimų pakuočių.
„Aplinkos ministerija taip pat parengė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektą, kuriame numatomi skirtingi mokesčio už aplinkos teršimą tarifai perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms. Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. prekybos vietose draudžiama nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelių storis nuo 15 iki 50 mikronų. Išimtis bus taikoma tik ypač lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams”, – sakė J. Gaižiūnienė.
Specialistė džiaugėsi, kad mūsų šalies visuomenė darosi vis sąmoningesnė ir apsipirkti jau dabar keliauja su daugkartinio naudojimo maišeliais, pavyzdžiui, drobiniais, o alternatyvas plastikui renkasi ir kitose situacijose bei vis aktyviau rūšiuoja atliekas.
„Prie vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo, o kartu ir poveikio aplinkai mažinimo aktyviai gali prisidėti kiekvienas gyventojas. Galima kas dieną rinktis daugkartinio naudojimo gaminius ir vengti plastikinių lėkščių bei stalo įrankių. Tai ypač aktualu vasarą, kai dažnas laiką leidžia lauke ir naudoja vienkartinius gaminius”, – pridūrė J. Gaižiūnienė.
Prie vienkartinio plastiko naudojimo mažinimo gali prisidėti ir verslininkai. Pasak J. Gaižiūnienės, jie rinkai galėtų tiekti naujoviškus gaminius, skirtus ilgesniam naudojimui, o ne vienkartinius. Taip pat galėtų siūlyti įvairias akcijas, skatinančias nenaudoti vienkartinių gaminių.
