Australų mokslininkai specializuotame žurnale „Nature Geoscience“ rašo, kad milžiniškas koralinis rifas per tą laiką dėl jūros lygio svyravimų keliskart buvo kone visiškai žuvęs, tačiau vis atsigaudavo.
Dėl jūros lygio svyravimų, kuriuos lėmė klimato pokyčiai, didelė rifo dalis, anot mokslininkų, arba atsidurdavo per giliai po vandeniu, arba kyšojo aukščiau jūros lygio.
Vis dėlto koralams tada pavykdavo „pasislinkti“ į seklesnius arba gilesnius vandenis ir taip išgyventi.
Atlikdami tyrimą, mokslininkai skirtingose vietose iš jūros dugno paėmė mėginius ir analizavo rifo judėjimą per ilgą laiką. Paaiškėjo, kad koralams pavykdavo per metus pasistūmėti nuo 20 cm iki pusantro metro.
Tačiau ar koralinio rifo atsparumo pakaks ir klimato kaitos keliamai grėsmei atremti, mokslininkai abejoja. Aplinkos sąlygos, tarkime, vandens temperatūros kilimas ar jūros vandens rūgštėjimas, esą dabar kinta pernelyg greitai.
Koralai greičiausiai dar niekad nėra patyrę temperatūros ir pH vertės pokyčių „tokiu greičiu“, sakė tyrime dalyvavusi mokslininkė Jody Webster.
„Aš turiu didelių abejonių, kad rifas, koks yra dabar, išgyvens pokyčių spartą, kurią kelia daugybė streso faktorių, jau darančių poveikį ar darysiančių netolimoje ateityje“, – kalbėjo Sidnėjaus universiteto mokslininkė.
2 300 km ilgio Didysis barjerinis rifas prie Australijos šiaurės rytinės pakrantės glaudžia ypatingą gyvūnijos ir augalijos pasaulį, 1981 metais jis paskelbtas pasaulio gamtos paveldu.
Dėl klimato kaitos ir su tuo susijusiu jūros vandens šilimu rifas patiria pražūtingą koralų blukimą. Be to, jam ypač kenkia koralus ėdančios jūrų žvaigždės, kurių dėl nuotėkų iš žemės ūkio pastaruoju metu smarkiai padaugėjo.
Prieš kelias savaites ekspertai, atlikę studiją, žurnale „Nature“ rašė, kad koralų blukimas Didžiajame barjeriniame rife 2016-aisiais per karščio bangą buvo itin pragaištingas.
Tada sunyko 30 proc. koralų. Mokslininkai pareikalavo drastiškų apsaugos priemonių rifui gelbėti.
