Vyras atkreipė dėmesį, kad netoliese kertami medžiai – Vilniaus savivaldybė paskelbė apie parko sanitarinį tvarkymą. Išsigandęs galimo Gedimino kalno scenarijaus, vilnietis paprašė išsiaiškinti, kodėl kertami medžiai Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje ir ar tokie veiksmai nepaskatins dar didesnės atodangos griūties.
Jo teigimu, Plikakalnio atodanga ties Neries vingiu šalia Vingio parko suaktyvėjo tuomet, kai prieš dešimtmetį buvo nuspręsta praretinti parke augusius medžius. Tai liudija dar 2008 metais tuometinio Aplinkos ministro Artūro Paulausko pasirašytas „Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas“.
Jame buvo nuspręsta sutvarkyti Plikakalnio atodangą ir jos aplinką, praplatinti ir perkelti regyklos apsauginius turėklus toliau nuo atodangos yrančio šlaito, iškirsti atodangos šlaite augančius krūmus ir medžius, iškirsti atodangos kraštuose augančius medžius, padidinant regyklos panoraminį vaizdą bei pastatyti informacinį stendą.
Slenka, nes iškirto medžius?
„Nuotraukos socialiniuose tinkluose paskatino pačiam apsilankyti šioje draustinio vietoje. Pamačiau labai didelę nuošliauža, gruntas net į Nerį nuvažiavęs. Jokios informacijos apie nuošliaužą nebuvo paskelbta. Nuošliauža buvo pastebėta praėjusių metų liepos 16 d., atrodė neseniai įvykusi.
Galima spėti, kad tai įvyko po didelės liūties pačiam birželio gale, kai ir didelis Gedimino kalno pietinio šlaito gabalas nuslinko. Labai keista, kad niekas nieko apie Plikakalnio nuošliaužą nepranešė.
Anksčiau nuošliaužas šioje vietoje vykdavo dėl šlaito apatinių dalių paplovimo per potvynius. Prieš keturiasdešimt metų pastačius Vileikos saugyklą Baltarusijoje, dideli potvyniai sukeldavę šias problemas baigėsi, šlaitas pradėjo apaugti medžiais ir krūmais.
Kas tokiu atveju galėjo sukelti šią nuošliaužą? Mano spėjimu, tą sukelti galėjo tos pačios priežastys, kurios sukėlė Gedimino kalne griūtį. 2012 metais Karoliniškių landšaftinis draustinis buvo kapitaliai tvarkomas. Pavyzdžiui, JAV kertant medžius ant stačių šlaitų, reikia gauti Geologijos tarnybos leidimą, tačiau Lietuvoje tarnybos požiūris į šį klausimą neaiškus “, – laiške portalui lrytas.lt rašė vilnietis Ž. Nečiūnas.
Medžius kerta, bet atodangos neliečia
Vilniaus savivaldybė dar šių metų balandžio 10 dieną pranešė, kad Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje (Vingio girininkijos teritorijoje) prie T. Narbuto ir I. Šimulionio gatvių ir miške prie Jeruzalės ežerėlio pradedami miško parko tvarkymo darbai. Anot savivaldybės, po mėnesio užbaigus darbus, gyventojai galės džiaugtis estetišku, tvarkingu kraštovaizdžiu.
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje nebeliks sausų, džiūstančių, ligų ir kenkėjų pažeistų, per tankiai augančių medžių.
Kaip portalui lrytas.lt komentavo savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė, atrankinis-sanitarinis kirtimas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje šiuo metu vykdomas šalia T. Narbuto ir I. Šimulionio gatvių, 36-ajame miško kvartale.
„Prie Plikakalnio atodangos ir šlaituose palei Nerį jokie kirtimai nėra ir nebus nevykdomi. Miško kirtimų derinti su geologijos tarnybomis nereikia. Kirtimai atliekami vadovaujantis LR Aplinkos ministro patvirtintu miškotvarkos projektu ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio išduotais pranešimais apie ketinimus kirsti mišką valstybiniuose miškuose“ , – teigė Vilniaus savivaldybės atstovė.
Atodangos gruntas čiuožia į Nerį
Prie atodangos nuvykęs portalo lrytas.lt fotografas Vladas Ščiavinskas patvirtino, kad ties atodanga šiuo metu medžiai nėra kertami.
„Ties atodanga nebent vienas kitas jau visai kreivas pašalintas. Visa kita yra neliesta. Ten toje vietoje medžius kirsti galėtų nebent koks alpinistas. Nuo stadiono matosi atodanga, nučiuožęs tas grunto „liežuvis“, šliaužia iki vandens. O nukirsti medžiai yra suguldyti visai kitoje vietoje“, – teigė liudininkas V. Ščiavinskas.
Tuo tarpu Lietuvos geologijos tarnybos atstovai pakomentuoti susidariusios situacijos negali, mat dauguma specialistų yra įšvykę į komandiruotę ir yra nepasiekiami.
„Kol kas neturiu jokių duomenų apie šią situaciją“, – trumpai pakomentavo vyr. geologė Danguolė Karmazienė.
Bus papildyta
