Užšalusi jūra yra palyginti retas reiškinys, galintis pasitaikyti tik kartą per 10–20 metų.
Ir palangiškiai, ir kurorto svečiai gerai prisimena, kaip prieš keletą metų jūra priekrantėje ledo buvo sukaustyta taip toli nuo kranto, kad buvo galima apeiti jūros tiltą.
Šią žiemą ėmus spausti rimtesniam speigui prie jūros atvykstantys smalsuoliai taip pat tikisi pamatyti užšalusią jūrą, bet ledo priekrantėje – nė ženklo.
Jūroje laukiantiems ledo Palangos senbuviai nieko paguodžiančio negali pasakyti. Anot jų, kad ir kokie artimiausiu metu laikytųsi šalčiai, iki artėjančio pavasario jūra nespės užšalti.
„Pirmoji priežastis – jūros vanduo dar nėra pakankamai atvėsęs. Stipresni šalčiai spaudžia tik antrą savaitę, o to jūrai maža. Jūra ledu pradeda trauktis tik tuomet, jei tokie šalčiai laikosi bent 10– 15 dienų.
Tačiau taip ilgai žiema nesispardys“, – sakė buvęs Palangos ir Šventosios priekrantės žvejų asociacijos prezidentas Saulius Žulkus. Jo teigimu, tam, kad jūroje imtų formuotis ledas, būtina ir tinkama vėjo kryptis.
„Jūros vanduo greičiau užšąla, jei pietų, pietryčių vėjas iš Kuršių marių link Palangos ima stumti gėlo vandens masę, kuri laikosi paviršiuje.
Tačiau pastaruoju metu dažnesni yra šiaurės krypčių vėjai, kurie į priekrantę gena sūrų jūros vandenį“, – aiškino S.Žulkus.
Žvejo nuomonei pritarė ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus. Kuo didesnis ir gilesnis vandens telkinys, tuo ilgesnis jam užšalti reikiamas žemesnės temperatūros laikotarpis.
„Anksčiau jūra priekrantėje ledu imdavo trauktis tada, kai šalta būdavo visą gruodį“, – aiškino hidrometeorologas.
Pasak J.Šimkaus, greičiau apledėja nejudančio vandens telkiniai. Jūra užšąla sunkiau, nes ji nuolat banguoja, o stipresni vėjai nuo dugno į paviršių pakelia šiltesnio vandens masę.
Pavyko nukakti iki pačios Švedijos
Pastarąjį kartą jūra toli nuo kranto buvo apledėjusi 2002 metų sausį. Tuomet ledas vandens paviršių buvo aptraukęs gerokai už jūros tilto.
Tačiau kurorto senbuviai prisimena ir dar didesnius užšalimus. 1979 metais jūros vandens nebuvo matyti iki pat horizonto. Tuomet sausio pradžioje jūra buvo užšalusi apie 20 kilometrų nuo kranto.
Rekordinis Baltijos jūros apledėjimas buvo užfiksuotas 1941–1942 metų žiemą, kai buvo užšalusi visa jūra. Seni palangiškiai pasakojo, kad tuomet jų tėvai arklių traukiamomis rogėmis pasiekdavo Švediją.
