Kaip paaiškino Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Bukantis, šis optinis reiškinys (saulės stulpas) būdingas žiemos metu – jį galima matyti saulei arba mėnuliui esant netoli horizonto.
„Šviesos stulpas susiformuoja, kai saulės spinduliai atsispindi nuo ledo kristalų. Tie ledo kristalai turi būti tarsi plokštelės, o jų plokštuma turėtų būti orientuota žemės paviršiaus atžvilgiu. Nuo jų apačios atsispindi šviesa ir ji jau fokusuojama tiesiai žmogui į akis. Jei mėnulis šviečia ryškiai, stulpas taip pat gali susiformuoti“, – aiškino prof. dr. A. Bukantis.
Anot jo, tokiam reiškiniui būtini šalti ir giedri orai. Tuomet atmosferoje esti daugiau ledo kristalų. Įdomu tai, kad tie kristalai nėra krituliai. „Ledo gabalėliai atsiranda dėl to, kad artinasi šilta oro masė ir kartu su plunksniniais debesimis ima skverbtis į mūsų teritoriją. Tada įvyksta reiškinių kompleksas – kai yra pakankamai šalta, bet atmosferoje jau daugeja ledo kristalų. Tuo metu danguje gali būti ir plonas plunksninių debesų šydas“, – dėstė klimatologas.
Nuo to, kokiame atmosferos sluoksnyje susiformavo ledo kristalai, priklausys ir saulės stulpo aukštis. Jeigu ledo kristalai yra iki 5-7 km, tuomet ir pats stulpas bus aukštesnis. Jei ledo kristalai koncentruojasi žemesniame sluoksnyje, jis bus ne toks ryškus ir aukštas.
Kaip teigė A. Bukantis, žiemą saulės stulpas prognozuoja orų pablogėjimą – dažniausiai tai artėjančio šiltesnio oro ir kritulių pranašas. „Bet tai nėra 100 proc. taisyklė. Kai nusistovi labai šalti orai, kristalų koncentracijos pakanka. Tad krituliai gali ir nepasirodyti“, – aiškino mokslininkas.
Žiemos metu, šaltuoju metų laiku, galima pamatyti ir vainiką apie saulę ir mėnulį. Toks optinis reiškinys susidaro esant šviesos difrakcijai palankioms oro sąlygoms.
„Ji vyksta plunksniniuose debesyse, o tie debesys turi būti iš labai mažų ledo kristaliukų, gali būti įsimaišę ir lašelių – juose taip pat lūžta saulės spinduliai.Tačiau jei plunksiniuose debesyse yra tik ledo kristalai, tuomet galima pamatyti dar gražesnį reiškinį – halą. Tai jau ratas aplink saulę arba mėnulį, kurio kampinis dydis būna 22 arba 46 laipsnių. Halas susidaro tuomet, kai tuose debesyse susiformuoja šešiabriauniai (tarsi pieštukai) kristalai iš ledo.
Esant tam tikroms sąlygoms, vienu metu gali susiformuoti stuplas, halas ir net gi saulės kryžius. Tereikia, kad halas susikirstų su stulpu ir danguje susiformuos kryžius. Taip pat fiksuojamas ir lankas, netikra saulė ar kiti gražūs reiškiniai“, – tikino A. Bukantis.
Pasak klimatologo, anksčiau žmonės tokius reiškinius danguje mitologizuodavo, net gi sudievindavo. Buvo manoma, kad tai pranašingas ženklas, kad artėja Dievo bausmė ar nelaimės: „Vienintelė pranašinga žinia yra tik artėjančios orų permainos. Pasirodžius halui, stulpui, gali atslinkti šiltieji frontai su krituliais. Tuo tarpu jokiais prietarais nereikia tikėti. Daug ką žmonės sugalvoja ir gąsdina vieni kitus“.
Ir iš tiesų, vasario 15 dieną orai ties Panevėžiu dar buvo pakankamai šalti ir geirdi, tačiau netrukus užklupo šiltesnio oro ir gausių kritulių banga.
