Karmazinų pažintimiame take stūkso didžiausias Vilniaus apylinkėse pilkapynas, Neris išsilieja į plačiausią savo vagą parko teritorijoje, čia yra ir aukščiausias skardis su daugiausia laiptelių į jo viršūnę.
Karmazinų atodanga – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Vilniaus rajone. Atodanga susiformavusi dešiniajame Dūkštos upelio krante, apie 0,5 km į šiaurę nuo santakos su Nerimi, ties Karmazinų kaimu.
Atodanga pasiekiama Dūkštos pažintiniu pėsčiųjų taku. Šalia stūkso Karmazinų piliakalnis, per Dūkštą nutiestas naujas metalinis pėsčiųjų tiltas. Į Karmazinų atodangą pakylama įrengtais laiptais, jos viršuje pastatytas informacinis stendas.
Objektas paskelbtas saugomu, siekiant išsaugoti mokslinės bei pažintinės vertės atodangą.
Karmazinų atodangos aukštis 35–36 m, ilgis palei upės vagą – 40 m, užima 0,085 ha. Stiprios srovės nuolat ardomas šlaitas tai vienur, tai kitur nuslenka, atidengdamas šlaitą sudarančių nuogulų sluoksnius.
Primename, kad dėl gamtos stichijų ir kitų veiksnių Lietuvoje žemyn nučiuožė jau ne vienas kalno šlaitas. Kelerius metus kamuojamas neatlaikė liūdnai pagarsėjęs Gedimino pilies kalnas, šių metų rudenį Tauragės rajone nuslinko Pagramančio piliakalnio šlaitas.
