Net ir tais retais momentais, kai žemės drebėjimai nepurto mūsų planetos, per Žemės plutą vilnija virpesiai.
Mokslininkai nėra visiškai tikri dėl to, kas šį virpesį sukelia, tačiau yra iškėlę kelias hipotezes – nuo atmosferos turbulencijos ir didelių vandens srovių judėjimo iki dar kol kas nežinomų geologinių procesų.
Naujienlaiškyje „Geophysical Research Letters“ buvo paskelbta apie naujausią mokslinį tyrimą, kurio metu buvo sėkmingai aptiktas ir ištirtas paslaptingas mūsų planetos gausmas. Tai pavyko padaryti jūros dugne palikus kelis seisminių matavimų instrumentus.
Tyrimo autoriai pasakojo, kad paslaptingasis gausmas anksčiau stebėtas daugelyje ant žemės esančių stočių, tačiau niekada iki šiol seismometrais nematuotas vandenyno dugnas seisminės ramybės metu.
Dugne atlikti stebėjimai parodė, kad Žemės gausmo dažnis svyruoja maždaug nuo 2,9 iki 4,5 miliherco.
Tai reiškia, kad žemiausio gausmo dažnio vibracijos yra vos 0,0029 karto per sekundę. Tai reiškia, kad viena vibracija pasitaiko vos kas 345 sekundes arba kas 5,75 minutės.
Palyginimui: vidutiniškai žmogaus širdis plaka 1,17 herco dažniu, kuris yra daugiau nei 400 kartų aukštesnis už Žemės gausmo. Taigi Žemės gausmą su kitais sunku supainioti dėl itin žemo dažnio. Ir taip pat nelengva jį aptikti.
Techniškai gausmas yra virpesys, žinomas kaip „mikrodrebėjimas“. Jį dažnai užgožia daugybė kitų natūralių garsų, įskaitant tuos, kuriuos sukuria migruodami vandenynų gyventojai.
Išsiaiškinti gausmo dažnį yra nelengva, bet Paryžiaus Žemės fizikos instituto mokslininkai nusprendė imtis šio iššūkio.
Mokslininkai naudojo ne tik antžeminį tyrimo metodą, bet ir tyrė Indijos vandenyno gelmes.
Kaip rašoma tinklaraštyje AGU, tyrime naudoti karštiems Žemės paviršiaus taškams, esantiems tektoninių plokščių viduryje, tirti skirti seisminiai jutikliai.
Išrinkus kokybiškiausius duomenis, pašalinus kaip įmanoma daugiau nereikalingo triukšmo bei palyginus juos su kelių seismografų Alžyre užfiksuotais rodmenimis, mokslininkai galėjo išskirti Žemės gausmą.
Ar tai padės išsiaiškinti, kas tiksliai sukelia gausmą? Ne visai, rašoma interneto svetainėje „IFLScience!“.
Nors daugėja įrodymų, kad Žemės gausmas susijęs su vandenyno bangomis, kol kas trūksta pakankamai duomenų tam pagrįsti.
Tačiau žinodami tikslų gausmo dažnį geomokslininkai galės apriboti tyrimų imtį. Taigi greičiausiai paslaptis bus atskleista.
