– Viceministre, kurių šlaitų griūtis yra labiausiai tikėtina artimiausiu metu?
– Naujų nuošliaužų tikimybė egzistuoja. Jau nuo šių metų sausio mėnesio įspėjame, kad tikrai nuošliaužų bus, nes grunto deformacijos fiksuojamos visu Gedimino kalno perimetru. Didžiausios rizikos grunto įtrūkimai yra stebimi prie Gedimino bokšto, į rytus nuo funikulieriaus bei lygiagrečiai pietinės gynybinės sienos (ji nėra istorinė, nes atkurta 1995-1997 m.) nuogrindos.
– Jei šlaitai aplink pilies bokštą imtų slinkti žemyn, kiltų grėsmė statiniams?
– Šiandien aukščiau išvardintuose statiniuose įrengti posvyrių jutikliai nefiksuoja žymių poslinkių. Vis dėlto, siekiant prevenciškai valdyti šias galimas rizikas, ties Gedimino bokštu jau vasarą buvo įrengta speciali danga, kuri sumažintų kritulių patekimą į grunto plyšius.
– Kokios priemonės šiuo metu taikomos tam, kad neįvyktų naujos kalno nuošliaužos?
– Vasarą, ties pietine gynybine siena buvo užsandarinti nuogrindoje (ji nėra istorinė, suformuota dirbtinai 1995-1997 m.) fiksuoti įtrūkiai, ties pietrytiniu gynybinės sienos kampu nuogrinda apdengta specialia danga, kad patektų kuo mažiau kritulių vandens. Į rytus nuo funikulieriaus fiksuotas grunto įtrūkimas šiuo metu taip pat uždengtas specialia danga, kuri tarnauja kaip rišamoji medžiaga, neleidžianti velėnai nuslysti.
– Jei įtrūkimų vietose nuslinkęs paviršinis gruntas atidengs statinių pamatus, kaip tai paveiks bokšto stabilumą, rūmus ir kitus statinius?
– Esant paviršinėms nuošliaužoms, statinių stabilumui tokios nuošliaužos neturėtų poveikio. Tačiau tokios vietos prevenciškai turi būti sutvarkomos, kad būtų sustabdytas tolimesnis nuošliaužos plitimas.
– Ar žinote, kuriems Gedimino kalno statiniams dabar kyla didžiausias pavojus ir kurių statinių griūtis labiausiai tikėtina? Kokios priemonės taikomos, kad statiniai išliktų nepažeisti ir stabilūs?
– Šiandien didžiausias pavojus kyla ne istoriniams pastatams, bet kitiems statiniams – pagrindiniam takui ir nuogrindai, esančiai palei pietinę gynybinę sieną. Visi šie statiniai yra naujadarai. Dabar yra pritaikytos visos prevencinės priemonės, kurios turėtų sumažinti tikimybę dėl jų griūties: įgriuvusi pagrindinio tako danga atstatyta, jos pagrindas sustiprintas skaldos atrama su atvirkštiniu filtru, nuogrindoje fiksuoti įtrūkimai užtaisyti, rizikingiausia nuogrindos dalis izoliuota nuo kritulių poveikio. Pagal stebėjimo duomenis konstatuota, kad skečiasi Kunigaikščių rūmų sienos, tačiau tai gali būti sąlygota ne geotechninių, o inžinierinių priežasčių. Dar šiemet planuojama suvaržyti šiuos rūmus templėmis, t.y. specialiais trosais.
– Kokie šlaito stabilizavimo darbai bus daromi?
– Visų pirma, šiuo metu esamos nuošliaužos paruošiamos žiemai, t.y. jose suformuojama drenažo sistema su skaldos danga – atrama. Tai leistų minimalizuoti nuošliaužų plitimą.
Antra, Gedimino kalno aikštelėje įrengiamos apsauginės priemonės žiemai, kad kuo mažiau vandens per viršų patektų į kalno gilumą ir „išsikrautų“ šonuose, taip suformuojant nuošliaužas. Visas šis priemonių kompleksas leistų sumažinti nuošliaužų skaičių ir tikėtina, kad jos pietiniame sektoriuje nesusijungs į vieną masyvią nuošliaužią.
Lygiagrečiai yra tvarkomas šiaurės vakarinis šlaitas, kurį planuojama baigti tvarkyti 2018 m. vasarą. Atlikus inžinierinius geologinius tyrimus pietrytiniame šlaite ir parinkus labiausiai tinkantį priemonių kompleksą, 2018 m. rudenį planuojame tvarkyti pietrytinį šlaitą, o iki 2019 m. pabaigos įdiegti stacionarias konstrukcines sistemas visu Gedimino kalno perimetru.
– O kas prisiims atsakomybę, jei pilies statiniai vis tik ir ims griūti?
– Mes esame labai atsakingi, todėl esame pirmieji, kurie į Gedimino kalną pradėjo žvelgti kompleksiškai.
– Koks pagrindinis Gedimino kalno tvarkymo tikslas? Ar galite garantuoti, kad jis nenugrius?
– Tikslas – sutvarkyti jį taip, kad jo stabilumas būtų užtikrintas 50 metų ir daugiau.
***
Lrytas.lt primena, kad Šiuo metu Gedimino kalnas lankytojams uždarytas, jis tvarkomas, taip pat kalno aikštelėje atliekami archeologiniai tyrimai.
Gedimino pilies kalnui tvarkyti ir avarinei jo būklei likviduoti numatyta skirti apie 9 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad prireiks ir daugiau lėšų.
Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai mano, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.
