Ilgą laiką Lietuvos geologų stebėti plyšiai ant Trijų Kryžių kalno šlaitų – kol kas pavojaus nekelia, nors pastaruoju metu jie yra suaktyvėję ir vis didėjantys. Portalui lrytas.lt Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas teigė, kad kalno šlaituose esantys plyšiai yra aktyvūs, geologams žinomi. Kartu geologas perspėjo, kad kalno šlaitais vaikščioti pavojinga. Be to, tai dar labiau skatina šlaitų griūtį.
Apie šiuos plyšius ant kalno šlaitų dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo skelbta dar 2007 metais. „Geologai ir archeologai perspėja, jog kalnų sostinės centre šlaituose formuojasi naujos nuošliaužos. Specialistai jau nerimauja dėl gresiančių nuošliaužų Trijų Kryžių ir Gedimino pilies kalnų šlaituose“, – taip buvo skelbiama prieš dešimtmetį.
Nuošliaužos aktyvios
Anot J. Satkūno, šiuo metu LGT specialistai yra išvykę stebėti ir rinkti informacijos apie kalno stabilumą.
„Mano turimais duomenimis judantys Trijų Kryžių kalno šlaitai pavojaus nekelia. Pavyzdžiui, Nyderlandų ambasados pašonėje esanti nuosliauža tokio aktyvumo būsenos yra jau daug metų. Ji aktyvi, bet didesnių grėsmės požymių nėra. Taip, tai atitrūkęs šlaito segmentas, bet tie procesai vyksta lėtai“, – aiškino Geologijos tarnybos direktorius.
Specialisto teigimu, krituliai ir kiti hidrometeorologiniai reiškiniai Trijų Kryžių kalno stabilumui pakenkti neturėtų: „Nors lietus ir yra nuošliaužų aktyvumą skatinantis faktorius, bet šio kalno šlaitų gruntas yra smėlingas, todėl tikėtina, kad jis gerai drenuojasi. Tad nematau tiesioginių sąsajų su lietumi ir nuošliaužos aktyvumu.“
Planuojama kirsti medžius
Apie galimą grėsmę dar šių metų valandį kalbėjo ir laikinoji Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė Antanina Jarukaitienė. Buvo skelbiama, kad sostinės centre esančio Kalnų parko teritorijos tvarkymo planai buvo pradėti prieš dešimtmetį. Daugiau kaip 32 hektarų teritorijas rekonstrukcijos planas ne kartą tikslintas, vėliau suderintas su visomis reikiamomis institucijomis ir laukiama Vyriausybės patvirtinimo.
Kaip tąsyk portalui lrt.lt teigė A. Jarukaitienė, Trijų Kryžių kalnui tvarkyti jau skirtas milijonas eurų europinių lėšų. Vietoje pramintų keliukų ketinama nutiesti beveik kilometro ilgio takus, įrengti laiptus, nutiesti istorinį maršrutą, skirtą Kreivosios pilies istorijai, įrengti 8 informacines apžvalgos aikšteles, išretinti medžius, kad jie neužstotų iš čia atsiveriančios miesto panoramos.
„Čia labai daug lieknakamienių medžių, kuriuos tikrai reikėtų pašalinti, nes jie tiesiog užgožia vaizdą, nematyti kalno, neauga žolė, nesiformuoja sluoksnis, kuris apsaugotų nuo erozijos. Senų medžių čia tikrai nėra daug“, – sakė A. Jarukaitienė. Tvarkymo plane numatytas medžių kirtimas kai kuriems žmonėms sukėlė nuogąstavimų, kad Trijų Kryžių kalno neištiktų Gedimino kalno likimas, kai iškirtus medžius nuslinko įmirkusio augalinio grunto sluoksnis.
Siūlo pakeisti naudingesniais augalais
Apie medžių kirtimą paklaustas J. Satkūnas teigė nežinąs, kaip ir kokiu pavidalu projektas buvo rengiamas. „Jei norima kirsti medžius, reikia įdėmiai įvertinti, kokie tai augalai – ar tai liauni medžiai, ar krūmokšniai, kurie trukdo vizualumui. Jei retinti juos, tai reikia pasirinkti, kokią dalį šalinti. Viskas priklauso nuo kraštotvarkos projekto. Tačiau, žinoma, jei medis stiprus, tvirtomis šaknimis, šlaitą stabilizuojantis medis, tuomet jį būtina palikti. O tuos, kurie būtų iškirsti, juos reiktų pakeiti kitais, kurių šaknų tinklas stabilizuotų šlaitą. Bet jei medžiai yra supuvę, sunykusiommis šaknimis, tuomet juos vertėtų šalint“, – kalbėjo specialistas.
Anot geologijos eksperto, kelioms ant Trijų Kryžių kalno atsivėrusiomis nuošliaužomis kol kas jokių techninių priemonių nereikia. „Dabar reikia stebėti ir aiškintis, kokie procesai vyksta, kaip elgiasi šlaitas. Ir, žinoma, jokiu būdu nevaikščioti tasi šlaitais. Tai skatina jo deformaciją, judėjimą“, – teigė J. Satkūnas.
