Gruzijos vakarinėje dalyje, netoli Tshaltubo miesto (maždaug 20 kilometrų nuo antro pagal dydį šalies miesto – Kutaisio) akį pakeri Prometėjo urvas, pasižymintis fantasmagoriškais stalaktitų, stalagmitų ir juos jungiančių stalaginatų dariniais.
Net daug keliaujantys, manau, pritars, jog Prometėjo urvas Gruzijoje dydžiu ir grožiu pranoksta ne vieną Europoje ir Azijoje stalagmitais bei stalaktitais garsų urvą. Tai – viena gražiausių vietų po žeme, kokią daugeliui keliautojų teko kada nors matyti.
Požemio karalystę su šešiomis didelėmis salėmis dar labiau įspūdinga paverčia įvairių šviesų instaliacija. Besikeičiančios spalvos natūraliai per tūkstantmečius susiformavusiai mineralų kolonijai suteikia paslatingumo ir žaismingumo.
Į urvą pavieniai ar turistinių agentūrų atvežti smalsuoliai įleidžiami grupėmis su gidu. Įsigyjant bilietą pasiteiraujama, kokia kalba – rusų ar anglų lydinčio asmens pageidaujama.
Gidas prašo laikytis drauge ir neatsilikti nuo grupės. Nors visas urvų ilgis siekia per 15 kilometrų, o gal ir dar daugiau, lankytojams apžiūrėti pritaikyta tik nedidelė dalis komplekso – 1,6 kilometro. Ją tenka įveikti pėčiomis.
Net jeigu atsiliksite nuo gido ir grupės, urvuose paklysti sunkiai įmanoma. Tačiau jeigu netyčia pasijusite, kad po žeme esate vieni, netrukus už nugaros išgirsite kitos gido vedamos ekskursijos aidą.
Įdomu tai, kad gidai apie šiuos mineralų kūrinius pasakoja kaip apie didžiausius gamtos stebuklus, mat nuo lubų lašantys mineralų prisipildę vandens lašeliai šiuos geologinius darinius formuoja labai lėtai – lašas po lašo prisideda vis naujas mikroskopinis kalkakmenio sluoksnis. vienu centimetru jie padidėja per maždaug 100 metų.
Tačiau nepaisant to, niekas nė neužsimena, kad urve esančių gamtos eksponatų negalima liesti ar ant jų lipti. Nėra čia ir viską akylai stebinčių apsaugos darbuotojų.
Todėl kone kiekvienas lankytojas rankomis mėgina paliesti stalaktitus ar stalagmitus, dažnas ropščiasi ant jų fotografuotis.
Prometėjo urvas (anksčiau vadintas Kumistavio urvu) atrastas praėjusiojo amžiaus devintajame dešimtmetyje gruzinų speleologų. Vyrauja įvairios nuomonės. Vieni tikina, kad mokslininkai ieškojo neatrastų vietų po žeme, kiti sako, jog Šaltojo karo metu urvą buvo mėginama pritaikyti slėptuvėms.
Praėjus keliems metams imtasi urvo planavimo ir pritaikymo turizmo tikslams darbų. Dėl politinės situacijos ir pinigų stygiaus šie darbai buvo sustabdyti.
Daugiau nei dvidešimt metų urvą saugojo vienas vietos gyventojas. Šalia įėjimo į urvą jam pastatytas paminklas.
Urvo įrengimo lankytojams darbai atnaujinti 2007 metais. Kai 2010-aisiais metais urvą aplankė tuometis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, jis Kumistavio urvą pavadino Prometėjo vardu.
Gruzinai didžiuojasi, kad legenda pasakoja apie šiuose kalnuose nubaustą ir grandinėmis prikaustytą titaną milžiną Prometėją.
Pėsčiomis nuėjus daugiau nei pusantro kilometro atstumą, lankytojų laukia smagi kelionė valtimi. Požemine upe nuplaukiamas 280 metrų atstumas. Tie, kurie plaukti nenori, išėjimo link gali eiti tuneliu.
Vos už keliolikos kilometrų nuo šio urvo galima aplankyti Sataplijos draustinį, kurio pagrindinės įžymybės – suakmenėjusios dinozaurų pėdos ir nedidelė ola. Parke yra kelios skulptūros dizonaurams ir statinys, kuriame eksponuojami iš gipso ir plastiko pagaminti dinozauro griaučiai.
Sataplija pavadinimas kilo nuo žodžio „tapli“ – medus, reiškia „vieta kur yra medaus“. Anksčiau kalno šlaite gyveno laukinės bitės, turistai palengva jas išbaidė, išliko tik atkakliausios.
Į šį parką lankytojai taip pat įleidžiami grupėmis su angliškai ar rusiškai kalbančiu gidu.
Dinozaurų pėdas praėjusiojo amžiaus 30-aisiais metais rado mokytojas iš gretimo kaimo. Ilgą laiką pėdos buvo po atviru dangumi, tačiau 2010 metais virš jų pastatė didelį šiuolaikišką pastatą. Jo viduje yra lazerinis apšvietimas.
Dinozaurų pėdos atsispaudusios kreidos laikotarpio (prieš 165–65 milijonus metų) kalkakmenio uoloje. Draustinyje yra ir žolėdžių, ir plėšrūnų dinozaurų pėdos.
Draustinyje lankytojai turi galimybę eiti taku virš skardžio, nuo kurio atsiveria įspūdingi Gelačio vienuolyno ir Kutaisio dalis.
Takas veda į Sataplijos olą, kuri nėra didelė, tačiau viduje matomi spalvotai apšviesti stalagtitai ir stalagmitai.
Pagrindinis olos akcentas – širdies formos stalagmitas. Šalia jo gidai pasakoja įvairias istorijas apie meilę ir tikina, kad apsilankiusius prie šio gamtos kūrinio būtinai aplanko meilė.
