Birželio mėnesį suaktyvėjantys upiniai mašalai – visą Pietų Lietuvos regioną kamuojanti problema.
Nuo 2010-ųjų, panaikinus apskritis, upinių mašalų naikinimo programos finansavimas buvo nutrauktas. Druskininkų savivaldybės vadovų ir specialistų dėka visą Pietų Lietuvos regioną kamuojanti problema praėjusiais metais vėl pradėta spręsti.
„Pirmuosius rezultatus pajutome jau praėjusiais metais – mašalų kiekis sumažėjo. Tikimės gerų rezultatų ir šiemet“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė, stebėjusi preparato išpylimą, patvirtino, kad šiais metais upinių mašalų mažiau, lyginant su praėjusiais metais. Gamtos tyrimų centro mokslininkai praėjusiais metais atliko tyrimus ir patvirtino, kad biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ buvo veiksmingas. Tyrimai bus atliekami ir šiemet.
Šiais metais biologiniam preparatui „VectoBac 12AS“ pirkti Aplinkos ministerija skyrė 50 tūkst. eurų. Penkios pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono – skyrė po 8,4 tūkst. eurų. Preparato išpylimo darbus organizavo Druskininkų savivaldybė.
Primename, kad 1999 metais Vyriausybė patvirtino upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, panaikinus apskritis, buvo nutrauktas ir programos finansavimas. Nuo to laiko Druskininkų savivaldybės Taryba kiekvienais metais po keletą kartų kreipdavosi į Vyriausybę, Aplinkos ir Finansų ministerijas. Taip pat 2012 metais Druskininkų savivaldybės mero R.Malinausko iniciatyva Alytaus regiono plėtros taryboje buvo svarstytas upinių mašalų naikinimo klausimas ir Tarybos vardu dėl šio klausimo kreiptasi į Finansų ir Aplinkos apsaugos ministerijas.
2015 metų pabaigoje LR Seimui priėmus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, buvo sudaryta galimybė skirti finansavimą kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms.
