Antradienio vakarą termometras Didžiasalyje rodė pusės laipsnio šaltį. Iš debesų išlindo priešpilnis mėnulis, pranašaudamas naktį dar didesnes šalnas.
Netrukus užsidegė antras, trečias šiltnamis ir daržuose šalia miestelio galima buvo stebėti kosminius vaizdus. Kitos išeities šio užkampio gyventojai, kurių nemažai bedarbių, neturi. Jeigu nori anksčiau daržovių, jas tokį neįprastai šaltą pavasarį turi pašildyti kapų žvakėmis.
Uždega jau ketvirtą vakarą
Veronikos šiltnamyje – dvylika pirmųjų pomidorų daigų. Moteris pasodino labiausiai išstypusius ir pasigailėjo. Dabar kiekvieną vakarą turi uždegti mažiausiai tris žvakes. Jos per naktį sudega. Tai – beveik euras.
„Žvakes degu jau ketvirtą vakarą. Abu su vyru esame bedarbiai. Orų prognozės nieko gero nežada. Tai kiek kainuos mūsų pomidorai? Brangiau nei parduotuvėje“, – atsiduso Veronika.
Todėl kiti pomidorų ir agurkų daigai kol kas liko Veronikos namuose ant palangių. Anot Didžiasalio gyventojos, per juos bute jau greitai saulės spinduliai neprasiskverbs. Ir vyras jau niurna, kad pro langą negali pasižiūrėti.
Daržuose prie Didžiasalkio – kelios dešimtys šiltnamių. Žmonės nuo šalčio ginasi kaip kas moka: dega žvakes, šiltnamių sienas papildomai apšildo polietileno plėvele ar agrotekstile. Ne viename šiltnamyje įrengtos specialios užuolaidos, kad per dieną saulės prikaitinta šiluma ne taip greitai išgaruotų.
Tuo tarpu Jelena kol kas žemę purena tik lauke. „Kas skubėjo pasėti daržoves, tas ir kenčia. Aš klausiau sinoptikų, tai mano šiltnamis dar tuščias. Suspėsiu“, – šypsojosi moteris.
Kuo daugiau daržovių siekiantys užsiauginti Didžiasalio gyventojai jas pasėjo balandžio viduryje, kai kurie net mėnesio pradžioje.
Jelena prisipažino neprisimenanti tokio šalto pavasario: „Net mano seneliai stebisi. Taip, pasitaikydavo, kad gegužės pradžioje, kai sodai žydėdavo, snigdavo. Bet kad sniegas per naktį neištirptų – retenybė.“
Primena kitus šildymo būdus
Pomidorų augintoja Laura įspėjo skubančius kuo anksčiau daigus šiltnamiuose sodinti daržininkus: žemė dar gali būti neįšilusi, be to, gresia šalnų pavojus. Taip šiemet ir nutiko.
Tiesa, priemonių šildyti šiltnamį yra. Tik, suprantama, visos jos kainuoja.
Anot Lauros, pats paprasčiausias šiltnamyje yra šilumos akumuliatoriai. Per dieną šilumą sugeria vanduo, akmenys, betonas, kiti tamsūs paviršiai. Dirvą galima apdengti juoda plėvele, kampuose išdėlioti tamsios spalvos lakštus. Jie taip pat taps šilumos akumuliatoriais.
Nemažai šilumos iš šiltnamio prarandama dėl prastos dangos. Tad geriausia šiltnamį uždengti keliais dangos sluoksniais. Oro tarpai tarp jų gerai sulaikys šilumą. Bet tai – papildomos išlaidos.
Nemažai šilumos pūdamas išskiria ir kompostas. Tačiau daug jo šiltnamyje nepriversi. Gelbsti ir agrotekstilė, kuria šiltnamyje galima uždangstyti augalus. O kai kurie daržininkai šaltomis naktimis šiltnamius pašildo net elektriniais ar dujiniais šildytuvais.
Paklaustas apie šiltnamų šildymą kapų žvakėmis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro darbuotojas Vytautas Zalatorius tvirtino, kad toks šilumos šaltinis geriau nei nieko. Jis augalams padeda išgyventi šalnas.
Anot V.Zalatoriaus, šalna vieną naktį augalams smarkiai pakenkti neturėtų. Bet jeigu pašąla kelias naktis, šiltnamius pašildyti būtina.
