Griūva ne tik Gedimino kalnas. Istorija kartojasi ir Klaipėdoje

2017 m. balandžio 15 d. 14:00
Gediminas Pilaitis
Klaipėdos piliavietėje plušantiems specialistams sunkiai sekasi tvirtinti senuosius gynybos pylimus – jau restauruotą rytinę kurtiną nuklojo rombo formos medinės pertvaros, kurias vėliau reikės užpilti žemėmis. Tuomet šlaitai bus dailūs ir tvirti, plaunami lietaus nenuslinks žemyn su visa velėna.
Daugiau nuotraukų (12)
Kurtinos šlaitus tiesina ir lygina
Senamiesčio širdyje esančios istorinės piliavietės tvarkymo darbus stebintys miestiečii jau pradėjo baimintis, kad Klaipėdoje nepasikartotų Gedimino kalno istorija – rytinės kurtinos pylimo nepavyksta tinkamai suformuoti, apsaugoti nuo paviršinių nuošliaužų.
Pilies struktūros ir įrenginių atstatymo projektą įgyvendinančios statybų bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas ramina uostamiesčio gyvenrojus: „Situacija nėra tokia grėsmingai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šlaitus užklojome velėna, jie tikrai neslenka, o dabar tiesiog lyginami ir tiesinami, kad įgautų taisyklingus kontūrus“.
Klaipėdos piliavietėje išliko du kurtinomis vadinami gynybiniai pylimai – šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose. Dar sovietmečiu šlaitai buvo sutvarkyti atmestinai: atsivėrė duobės, gumbai, sandūrų kampai – nelygūs. Dabar jie rekonstruojami.
Restauratoriai tikina, kad medinėmis pertvaromis sutvirtinti ir užpilti žemėmis šlaitai neslinks, išlygins bastionų struktūrą. Po to vėl užkloti velėna jie taps lygesni ir dailesni, labiau panašūs į anksčiau buvusius, o medinės pertvaros po žeme supus.
Istorikai jokios grėsmės nemato
Beje, pylimų tvarkytojai panašiai kalbėdavo ir anksčiau, kai kitoje atstatomos rytinės kurtinos šlaito pusėje buvo susiformavusios nuošliaužos – nuo baigiamo restauruojamo pylimo ėmė slinkti žemės su visa velėna.
„Žolės per velėnos tinklelį nespėjo suleisti šaknų. Buvo lietingas ruduo, kritulių plaunamas paviršiaus sluoksnis išmirko, todėl žemės kai kur ėmė smukti. Dėl pylimų šlaitų esame ramūs – jie tikrai neslenka“, – aiškino A.Kliukas.
Klaipėdos piliavietę prižiūrinčio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) specialistai irgi nesijaudina – manoma, kad rekonstruojamiems pylimams Gedimino kalno likimas negresia.
„Vilniuje – didžiulis ir aukštas kalnas, o ant jo sunkių struktūrų statiniai, buvusios pilies mūrų liekanos. Be to, šis kalnas pažeistas iš vidaus, kai jame buvo įrengtos požeminės slėptuvės. Klaipėdos piliavietėje tokių statinių nėra, todėl pylimų šlaitams pavojus negresia“, – įsitikinęs MLIM direktorius ir istorijos mokslų daktaras Jonas Genys.
Kryžiuočių ainiams geriau sekėsi ?
Tačiau nepatiklūs klaipėdiečiai vis vien nenustoja stebėtis – paveldosaugininkų klausinėja, kodėl rytinės kurtinos šlaitus imta lyginti po to, kai jie buvo paaukštinti, užkloti velėna, nutiesti elektros kabeliai, sumontuota apšvietimo įranga.
„Viduramžiais Danės žiotyse tik kastuvais mojavę atėjūnai kryžiuočiai supildavo tokius pylimus, nuo kurių žemės su visa velėna nenuslinkdavo ?“, – piliavietėje dirbančius restauratorius per dantį jau traukia šmaikštuoliai.
Muziejininkai tvirtina, kad tik kai kurtina buvo apšviesta, buvo pastebėtos duobės ir nelygumai – restauratoriai turėjo suformuoti lygius šlaitus, taisyklingas bastionų kampų sandūras, o ne banguotą liniją be aiškių geometrinių darinių.
Pilies gynybiniai įtvirtinimai amžių tėkmėje buvo ardomi, griaunami kaip niekam nereikalingi. Restauratoriai dabar jungia rytinę ir šiaurinę kurtinas – atstato anksčiau buvusį vientisą žvaigždės formos bastionų kontūrą.
Požemiuose – naujos patalpos
Šiuo metu prie restauruojamos šiaurinės kurtinos kyla nauji statiniai, montuojamas betoninis skliautas – po juo bus įrengtos šiuolaikiškos patalpos Klaipėdos pilies teritorijoje veikiančio istorijos muziejaus ekspozicijoms.
Piliavietę tyrinėję archeologai kadaise nukastos šiaurinės kurtinos vietoje pernai vasarą aptiko sensacingų radinių: XIII-XIV amžių pastatų fragmentų, ugniakurų liekanų, papuošalų, žvejybos įrankių, kitokių apyvokos daiktų.
Atstatytos rytinės kurtinos požemiuose jau atvėrė duris didžiausia mieste konferencijų salė. Šalia rekonstruotoje kitoje erdvėje žadama vasarą atidaryti Antrojo pasaulinio karo laikų Klaipėdą primenantį Militarizmo muziejų.
Uostamiesčio savivaldybė Mėmelburgo kryžiuočių pilies archeologiniams tyrimams, fortifikacijos įrenginių atstatymo darbams pernai skyrė apie 1,5 mln. eurų.
Valstybės ir ES fondų lėšomis remiamą Klaipėdos piliavietės erdvinės struktūros atkurimo ir restauravimo projektą numatoma baigti iki kitų metų balandžio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.