Taip paminėta visą savaitę trukusi tradicinė akcija „Paukščiai grįžta namo“, kurios metu prie gamtos išsaugojimo ir aplinkos gerbūvio prisidėjo moksleiviai iš visos Lietuvos, o jiems talkino miško sergėtojai – urėdai. Iš viso ant medžių šakų buvo iškelta daugiau nei 10 tūkst. inkilų.
Ypatingai vietai suteikė gyvasties
Penktadienį nauji namai paukščiams girioje buvo iškelti visai šalia medžių memorialo „Žalgiris 600“ – rekordinio dydžio užrašo iš eglių ir beržų, pasodinto prieš septynerius metus Nemenčinės miškų urėdijos Arvydų girininkijos Bezdonių girioje. Iškeldami inkilus šalia paminklo gamtininkai džiaugėsi prisidėdami prie gyvasties miške.
„Minėdami šią šventę džiaugiamės, kad pragyvenome žiemą, kad sulaukėme sugrįžusių paukščių. Lietuvos miškuose iškėlę tūkstančius inkilų prisidedame prie gamtos išsaugojimo“, – kalbėjo į girią atvykęs Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas.
Anot jo, toks rūpestis paukščiais yra puikus pavyzdys mūsų jaunajai gamtos mylėtojų kartai.
Kelti inkilus – ilgametė tradicija
Kasmet kovo mėnesį į miškus išsiruošę urėdai ir jaunieji gamtininkai puoselėja nuo 1923 metų besitęsiančią inkilų kėlimo šventę – Paukščių dieną. Ją pirmą kartą surengė žymus Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas.
Inkilus miške kartu su vaikais kėlęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika džiaugėsi, kad Lietuvoje yra tiek daug moksleivių, kurie prisidėjo prie inkilų gaminimo.
„Visi nameliai paukščiams labai gražūs ir tinkami gyventi. Kai kurie yra tokie meniški, kad net tiktų kaip puikūs eksponatai į muziejų“, – inkilų grožiu stebėjosi K. Mažeika. Seimo narys pridūrė, kad vaikystėje pakabintas ir pakabintas inkilas, išgirsta informacija apie silpnesnius, kuriais reikia rūpintis, padeda ugdyti gerą žmogų.
„Svarbu, kad žmonės, įkėlę inkilus, prisideda prie tos aplinkos saugojimo, gelbsti paukščius nuo neigiamo urbanizacijos poveikio“, – sakė K. Mažeika.
Apdovanojo konkurso nugalėtojus
Visą savaitę trukusios inkilų kabinimo akcijos užbaigimo metu buvo apdovanoti ir generalinės miškų urėdijos paskelbto konkurso dalyviai. Šiemet jiems teko užduotis iš natūralių, gamtinių, miške randamų medžiagų sukurti floristines kompozicijas. Konkursui buvo pateikti 42 atrinkti darbai, iš kurių šventės metu apdovanoti 10 geriausių kūrinių autoriai. Šiemet nugalėtojams įteikti vertingi prizai – planšetiniai kompiuteriai.
Teikdamas prizus jauniesiems gamtos mylėtojams generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis akcentavo inkilų kėlimo svarbą ne tik paukščiams, bet ir moksleiviams.
Jo teigimu, inkilus iškėlę vaikai gamtos niekada neskriaus. „Malonu, kad prie inkilų gamybos ir kėlim prisidėjo ne tik jaunieji miškų bičiuliai, bet ir globos namų auklėtiniai, skautai, jaunieji policijos rėmėjai, mokytojai, kurie skyrė laiko savo mokiniams“, – teigė dr. Rimantas Prūsaitis.
Pasak generalinio urėdo, ši inkilų kabinimo akcija vyksta ne tik urėdijos iniciatyva, bet ir visuomenės, kuri savanoriškai inkilus kelia miestų parkuose ar namų kiemuose.
Kada kabinti inkilą ir kas jame gyvens?
Inkilus geriausia ir patogiausia daryti iš 1,5–2,5 cm storio sausos, nedaug ar visiškai neobliuotos lentos. Stogeliui reikia truputį storesnės lentos, nes jis greičiausiai pūva. Inkilo kraštai turėtų išsikišti 2–3 cm į šonus ir 4–6 cm į priekį. Dugną tvirtinti vertėtų ne iš apačios, bet įleisti į inkilo vidų, kad greitai nesupūtų ir neiškristų.
Inkilus galima kelti miškuose, parkuose, soduose. Smulkiems uoksiniams paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose.
Bukučiai užims tik pribręstančiuose ir brandžiuose mišriuose medynuose iškeltus inkilus.
Varnėnams labiausiai tinka pamiškės, sodai, parkai.
Anot Lietuvos ornitologų draugijos, inkilus kelti dar galima visą balandžio mėnesį. Juose, priklausomai nuo inkilo dydžio, apsigyvens zylės, margasparnės musinukės, paprastosios raudonuodegės, žalvarniai, bukučiai, varnėnai, naminės pelėdos, antys klykuolės ir kiti sparnuočiai.
