Nors ši žiema nebuvo labai snieguota ir speiguota, specialistai teigė, kad prie upių gyvenantys kauniečiai ir Kauno rajono žmonės neturėtų prarasti budrumo.
Jei orai staiga stipriai atšiltų, dar pradėtų lyti, pajudėjusios ledo lytys ir plūstelėjęs vanduo gali užlieti jų valdas.
Kai kurie pakrančių gyventojai, matę nevaldomos stichijos jėgą ir dėl jos patyrę nuostolių, savo saugumu rūpinasi kiekvienais metais. Kiti vis dar labiau linkę tikėti, kad nelaimė juos aplenks.
Valdžios atstovai teigė, kad pamokos išmoktos ir geriausių rezultatų duoda įvairių institucijų bendradarbiavimas.
Nutarė įrengti pylimą
Didžiausią išgąstį ir daugiausia nuostolių dėl ledonešio ir išsiliejusios Neries 2010 metais patyrė Kleboniškyje gyvenantys žmonės. Kovo 22-osios naktį vanduo per valandą užliejo Margavos gatvėje pastatytus nuosavus namus.
Tarp nukentėjusiųjų nuo šio ledonešio ir kauniečio Petro Jucevičiaus šeima. Nukentėjo ir dviejų jo kaimynų namai bei turtas.
Po šio išbandymo kauniečiai nusprendė savo jėgomis gintis nuo vandens stichijos. 2011 metų pavasarį jų namus nuo Neries atskyrė 200 metrų ilgio, 1,5 metro aukščio ir 4 metrų pločio supiltas pylimas.
Jis gyventojams kainavo 6 tūkstančius eurų.
Jaučiasi kur kas saugesni
P.Jucevičius pasakojo, kad dabar potvynį pamažu ima pamiršti. Pylimas, kurį pasistatė, pasiteisino.
„Vanduo Neryje kildavo ir vėlesniais metais, tačiau jau jautėmės saugūs. Bėgant laikui pylimas apaugo krūmais, žole, medeliais. Sustiprėjo“, – pasakojo P.Jucevičius.
Vyras teigė, kad tie, kurie bijo potvynių, galėtų pasinaudoti jo patirtimi. P.Jucevičius mielai patartų, kokių dokumentų reikia norint įsirengti pylimą, kokius darbus būtina atlikti, kokį gruntą rinktis.
Seks kaimynų pavyzdžiu
Nors Kleboniškyje tirpstant ledams Neris gali užlieti daugiau teritorijų, miestiečiai čia kuriasi noriai.
Greta Margavos gatvės esančioje Viešios gatvėje žemė suskirstyta į sklypus. Ateityje čia kils nauji privatūs namai.
Kleboniškio gyventojas Rimas Kazlauskas pasakojo, kad prieš kelis dešimtmečius, kai buvo statomi Šilainiai, būtent iš šios vietovės Neries pakrantėje buvo kasamas žvyras.
Nuo to laiko liko apleisti, dabar užžėlę karjerai. Dabar ši žemė suskirstyta į 30 sklypų.
„Gyventojai suvokia potvynių grėsmę, todėl taip pat ketina savo jėgomis pilti pylimą“, – sakė R.Kazlauskas. Sklypų savininkai planuoja kreiptis į Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių ir gauti leidimus pylimui įrengti.
Savaip įamžino ledonešį
Įspūdingas 2010 metų ledonešis ir vėlesniais pavasariais kylantis Neries vanduo kauniečius įkvėpė tai net įamžinti.
Greta minėtų Kleboniškio gatvių kuriasi dar vienas naujas kvartalas. Čia namai jau statomi. Nauja gatvė taip pat jau turi pavadinimą – jai suteiktas Ledonešio vardas.
„Kaimynai, matyt, turi savotišką humoro jausmą – po 2010 metų potvynio atsiradusiai gatvei nusprendė pasiūlyti Ledonešio pavadinimą. Valdininkai tokį norą patenkino“, – sakė vienas naujakurių Andrius Tamašauskas.
Ledonešio gatvė driekiasi kur kas aukščiau, nei per potvynius pakyla Neris. Todėl pavojaus, kad namai bus užlieti, nekyla. Tačiau pavadinimas kauniečiams primena gamtos stichiją.
Patirta nelaimė suvienijo
Su ledonešiais ir potvyniais susidūrę Kleboniškio gyventojai tikino, kad prieš 7 metus gauta pamoka buvo naudinga.
„Kiekvieną pavasarį patys stebime vandens lygį Neryje. Naktimis kaimynai pakaitomis budi, stebi, ar nesiartina pavojus“, – pasakojo P.Jucevičius.
Vyras teigė, kad kur kas aktyviau ir atidžiau dabar dirba ir miesto civilinės saugos atstovai bei ugniagesiai gelbėtojai.
„Jie stebi situaciją, bendrauja su gyventojais, stengiasi, kad stichija neužkluptų netikėtai“, – tvirtino kaunietis.
Saugumu rūpintis nelinkę
Per ledonešį nukenčia ir Kauno rajono gyventojai. Viena tokių vietovių yra Radikių kaimas. Radikių seniūnaitis Gintautas Damijonaitis sakė, kad 2010 metais daug gyventojų nukentėjo nuo patvinusios Neries, nes žmonės buvo išardę specialiai įrengtus pylimus.
„Dabar kai kurie gyventojai pylimus atstatė.
Kai kurie savo ūkinius pastatus, buvusius ant Neries kranto, perkėlė aukščiau. Tačiau pastebiu, kad kai kas savo saugumu nelinkę rūpintis, vis tikisi, kad nenukentės nuo ledonešio“, – sakė seniūnaitis.
Nevėžis buvo stipresnis
Kitoje Kauno rajono vietovėje – Babtuose – gyventojams grėsmę nesyk yra kėlęs Nevėžis. 2013 metais jis pramušė pastatytą pylimą, vanduo užliejo žemupyje esančią sodininkų bendriją.
Babtų seniūnas Jonas Praškevičius pasakojo, kad po šios nelaimės gyventojai pylimą atstatė.
„Vienas netoli gyvenantis ūkininkas panoro išsikasti tvenkinį, bet neturėjo kur dėti žemės. Gyventojai kaip tik ieškojo, kaip atstatyti pylimą. Jį atstatė ir kiekvieną pavasarį rūpinasi, ar jis dar tvirtas“, – pasakojo seniūnas.
Padeda bendradarbiavimas su rajonu
Gediminas Jankus
Kauno savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas
„Stiprus 2010 metų ir vėlesniais metais buvę mažesni potvyniai davė nemalonių, bet naudingų pamokų.
Dabar civilinės saugos specialistai nuolat matuoja upių vandens lygį, stebi, ar jis kyla, kuriose vietose gali atsirasti problemų.
Taip pat įdiegta ir modernesnė gyventojų informavimo apie gresiantį pavojų sistema.
Nors atrodo, kad šį pavasarį potvynio nebus, būti visiškai ramiems nepatariu. Jei staiga ir stipriai atšiltų, vanduo upėse gali pakilti ir kai kur išsilieti.
Gyventojams patarčiau savo automobilius statyti aukštesnėse vietose, iš rūsių ir kiemų išnešti daiktus. Taip pat sekti civilinės saugos specialistų pranešimus ir vykdyti rekomendacijas.
Vaisių duoda ir bendradarbiavimas su Kauno rajono savivaldybe. Vienais metais ant Neries ledo atkarpų rajono atstovai barstė iš Ežerėlio durpyno iškastas durpes. Jos tirpdė ledus. Metodas pasiteisimo. Tai buvo naudinga ir rajono, ir Kauno miesto gyventojams. Tokį bendradarbiavimą galima tęsti.“
