„Šįryt susitikau su Nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte bei jos komanda ir pagaliau šį tą daugiau galiu pasakyti apie muziejaus valdomo Gedimino kalno būklę.
Pirma, akivaizdu, kad nuošliaužos didelės, jų gali būti dar, ir ne mažesnių. Tai yra neprotingo kalno tvarkymo dar 2000-aisiais metais pasekmė. Gali būti, kad jau įgriuvo Antrojo pasaulinio karo metu po kalnu iškasti tuneliai. Akivaizdu ir tai, kad dėl Valdovų rūmų statybos pažeminti gruntiniai vandenys gresia katastrofa viskam, kas aplinkui (kalnui, Katedrai, Arsenalui). Sutarėme, kad Muziejaus direktorė visą situaciją sklandžiai papasakos visuomenei“, – feisbuke rašė Vilniaus meras.
Anot jo, aišku, kad Arsenalo ir Vrublevskio gatvių vibracija nepadeda nei kalnui, nei istoriniams pastatams. „Lauksime konkrečių išvadų ir žiūrėsime, ką čia galime padaryti“, – pridūrė R. Šimašius.
Tačiau yra ir gera žinia. Pasak mero, nuošliaužos kol kas nepaveikė kalno giluminės struktūros ir yra aiškūs receptai, kaip kalną gydyti iš tikrųjų, o ne kosmetiškai. „Tikiuosi, visiems užteks kantrybės ir išminties tai sklandžiai realizuoti“, – vylėsi jis.
Gelbėjimo darbai – pavasarį
Po susitikimo trečiadienio rytą, kuriame dalyvavo Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė, kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, nuspręsta, kad Gedimino kalno tvarkymo darbai vyks pavasarį siekiant jiems tinkamai pasirengti, atlikti darbus šiuo metu neleistų prastos oro sąlygos.
Politikų ir ekspertų susirūpinimą kalno būkle kelia tai, jog buvusios nuošliaužos kalno šiauriniame šlaite vietoje spalio 10-ąją vėl nuslinko dalis paviršinio velėnos ir purvo sluoksnio. Nacionalinio muziejaus pasamdytas Projektų valdymo konsultantas Andrius Končius teigia, kad praėjusią savaitę muziejus pasirašė 450 tūkst. eurų preliminarios vertės sutartį su mažąja bendrija „Virmalda“ bei bendrove „Rekreacinė statyba“ – pastaroji įmonė turi patirties tvarkant piliaviečių nuošliaužas.
Rangovas turės paruošti Šiaurės vakarų-vakarų šlaito tvarkymo projektą ir vėliau – atlikti pačius tvarkybos darbus. „Jau yra projekto koncepcija gimusi, dabar reikia tik atlikti inžinerinę pusę: suskaičiuoti jėgas, apkrovas, sluoksnius. Pavasarį, be abejo, bus pradėti darbai ir jiems bus pasiruošta – čia reikia dirbti labai atsakingai. Kiekvienas gali suprasti, kad statybos darbų, rangos darbų vieta yra labai sudėtinga, priėjimas labai ribotas, žinote, kad ties šlaitu yra aukšta atraminė siena“, – pasakojo A.Končius.
Gausus lietus ardo paviršių
Pasak jo, spalio 10-ąją dalis paviršinio kalno sluoksnio nuslinko po spalio 7 ir 9 dienomis buvusio gausaus lietaus. Specialistas teigia, kad baimintis nereikėtų, nes Lietuvos geologijos tarnybos specialistai teigia, kad giluminės geologinės struktūros kol kas yra nepaliestos ir išlieka stabilios.
Pagrindinė kalno problema yra nestabilus paviršinis gruntas, kuris ypač gerai sugeria drėgmę ir įmirkęs sunkios jėgos veikiamas slenka šlaitu žemyn. Pasak jo, bus siekiama stabilizuoti kalno šlaitus dengiant juos sluoksniais gerai tarpusavyje sukimbančių ir drėgmę gerai šalinančių medžiagų. Šiuo metu jau parengta būsimų darbų koncepcija – konkurso laimėtojai turi atlikti inžinerinius skaičiavimus ir atlikti pačius darbus.
Jis pabrėžė, jog bus laukiama, kol pašals ir pradžius, nes tvarkyti šlaitą kol drėgna dėl nuošliaužų pavojaus yra rizikinga tiek patiems darbuotojams, tiek aplinkiniams, dėl to teritorija šiuo metu yra aptverta. „Giluminiai geologiniai kalno sluoksniai išlieka nepaliesti. Pagrindinė žinia žmonėms, kad kalnas kol kas neturi didelių bėdų, bet jos gali atsirasti, jei niekas nebus daroma“, – sakė A.Končius.
Skirs 1,1 mln. eurų
Jei orai bus palankūs, būtų šilta ir sausa, anot jo, darbai galbūt galėtų būti atliekami ir žiemą.
Kaip informavo Kultūros ministerija, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti dar per 800 tūkst. eurų.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
