„Konkrečiai reikia nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. eurų.
Muziejuje rezervo nėra, čia Valstybės investicijų programos
lėšos, skirtos muziejaus tvarkybai, ir mes nusprendėme, kad
operatyviau šiemet bus jas panaudoti kalno tvarkymui, nes visi kiti
būdai, ką aš minėjau – ekstremalios situacijos skelbimas dėl
grėsmės turtui – yra gana ilgi būdai. Tai tam, kad pradėtume
darbus greičiau, čia užteks kultūros ministro įsakymo dėl
lėšų perskirstymo, grįžęs iš atostogų jį pasirašysiu“, –
BNS ketvirtadienį sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis po
susikimo su Nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte.
Ministras po atostogų į darbą grįš rugpjūčio 1-ąją.
Jo teigimu, muziejaus vadovę sprendimas dėl lėšų perskirstymo
tenkina.
„Kartu su muziejumi ir sugalvojome tokį sprendimą“, – sakė
ministras.
Anksčiau planuota, kad kalnas bus tvarkomas kitąmet, tam
planuota skirti 380 tūkst. eurų, tačiau darbų šiemet nutarta
imtis po to, kai vasarį nuslinko nuošliauža. Imtis kuo skubesnių
darbų stabdant šlaitų deformaciją ragino ir Lietuvos geologijos
tarnyba.
Š.Birutis anksčiau dėl kalno yra siūlęs mieste ekstremalią
situaciją, tai esą būtų leidę kalno tvarkymui prašyti
Vyriausybės rezervo lėšų.
Specialistų teigimu, nuošliaužas lemia žmogaus veikla: greta
vykusios didelės statybos, įskaitant ir antrojo pasaulinio karo
metais vokiečių kastus tunelius, nepabaigti kalno tvarkymo darbai.
Tuomet šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai
sutvirtinti mediniais kuolais, šiuo metu dalis šlaito uždengta
specialia plėvele, saugančia nuo aplinkos poveikio.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio,
sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje
būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų,
istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396
metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus
vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam
šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
